Su „Delfi“ redakcija susisiekusi ukrainietė Elena laiške nurodė, kad Lietuvoje gyvena nuo 2019 metų, turi nuolatinį leidimą. Jis išduotas dėl šeimyninių priežasčių, nes jos vaikai turi Lietuvos pilietybę per savo tėvą.
„Nusprendžiau nusipirkti namą kaime, bet susidūriau su problema: notaras teigia, kad neturiu teisės pirkti turto su žeme. Tai yra – galiu nusipirkti butą, bet ne namą“, – nurodė ji.
Notaras nurodė, kad pirkti neįmanoma
Moteris sakė peržiūrėjusi daug informacijos internete, bet aiškios informacijos kuri būtų aktuali Ukrainos piliečiams, nerado.
„Notarai teigia, kad pirkti neįmanoma. Prašau jūsų pasidomėti šiuo klausimu. Esu tikra, kad ši tema bus labai aktuali daugeliui ukrainiečių, kurie gyvena Lietuvoje ir netrukus gaus leidimus nuolat gyventi“, – dėstė Elena.
Namą su žemės sklypu ji norėjo įsigyti Kėdainių rajone.
Paprašėme situaciją pakomentuoti ekspertės. Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnioji teisininkė Kamila Ratkevič nurodė, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemę Lietuvoje reglamentuoja Konstitucijos 47 straipsnis ir jį įgyvendinantis konstitucinis įstatymas.
Pagal šį reguliavimą žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvoje gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Šiuos kriterijus atitinka Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių piliečiai.
Pasak K. Ratkevič, asmenys, kurie nėra šių valstybių piliečiai (vadinamieji trečiųjų šalių piliečiai), paprastai negali įsigyti žemės Lietuvoje nuosavybės teise.
„Praktinė pasekmė nekilnojamojo turto rinkoje yra tokia: butus daugiabučiuose trečiųjų šalių piliečiai paprastai gali įsigyti, nes dažniausiai tokie pastatai stovi ant valstybinės arba bendro naudojimo žemės, kurios pirkėjui atskirai įsigyti nereikia. Individualių namų su žemės sklypu jie įsigyti negali, nes tokiu atveju kartu perleidžiama ir žemės sklypo nuosavybė“, – komentavo teisininkė.
Todėl notaro pateikta informacija, kad trečiosios šalies pilietė gali įsigyti butą, bet ne namą su žemės sklypu, iš esmės atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, pridūrė K. Ratkevič.
„Svarbu pabrėžti, kad šis draudimas taikomas ne tik žemės ūkio paskirties žemei, bet apskritai žemės įsigijimui nuosavybėn, jei pirkėjas neatitinka pirmiau minėtų integracijos kriterijų, t. y. yra trečiosios valstybės pilietis“, – pabrėžė ekspertė.
Nors turi leidimą gyventi, įsigyti negali
Klausiama, ar nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje ką nors keičia, teisininkė sakė, kad tai savaime nesuteikia teisės įsigyti žemės nuosavybėn, jei asmuo yra valstybės, neatitinkančios minėtų integracijos kriterijų, pilietis.
„Teisinis reguliavimas žemės įsigijimo klausimą sieja ne su gyvenamosios vietos statusu, o su pilietybe arba valstybės, kuriai priklauso asmuo, statusu. Todėl situacijoje, kai Ukrainos pilietė turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, tai paprastai nepanaikina konstitucinio ribojimo įsigyti žemę nuosavybėn“, – kalbėjo K. Ratkevič.
Praktikoje tokiose situacijose kartais naudojami alternatyvūs sprendimai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto įsigijimas juridinio asmens vardu (jeigu jis atitinka įstatymo reikalavimus), ilgalaikė žemės nuoma ar nekilnojamojo turto įsigijimas kartu su Lietuvos ar ES piliečiu.
„Tačiau tai jau yra individualios teisinės strategijos, kurios turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje“, – tvirtino ji.
O štai ES piliečiams taikomas iš esmės kitoks reguliavimas. Jie Lietuvoje gali įsigyti žemę nuosavybės teise tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai, nes jie laikomi atitinkančiais europinės integracijos kriterijus, numatytus konstituciniame įstatyme.
Tai reiškia, kad jie gali įsigyti namų valdos sklypus, žemės ūkio paskirties žemę (laikantis specialiųjų reikalavimų), miškų ūkio ar kitą žemę.
„Kai kuriais atvejais gali būti taikomi specialūs reikalavimai, pavyzdžiui, perkant žemės ūkio paskirties žemę (kompetencijos, veiklos ar pirmumo teisės taisyklės), tačiau pats draudimas tokiems asmenims neegzistuoja“, – sakoma komentare „Delfi“.
Papildomai ji pažymėjo, kad kai kurių trečiųjų valstybių piliečiams gali būti taikomi papildomi apribojimai dėl geopolitinių aplinkybių ar tarptautinių sankcijų režimo.
Pavyzdžiui, šiuo metu leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams draudžiama mūsų šalyje įsigyti nekilnojamojo turto.
Aukščiausias Teismas nurodė, kad tai nėra diskriminacija
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, kurio naudojimą ir perleidimą valstybė turi teisę griežtai reguliuoti, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, pažymėjo „Triniti Jurex“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad šie ribojimai nėra diskriminaciniai, o kyla iš valstybės konstitucinės priedermės užtikrinti racionalų žemės, kaip riboto ištekliaus, naudojimą.
Teismų praktikoje taip pat išskiriama teisė naudotis žeme (pavyzdžiui, nuomos pagrindais) ir teisė įsigyti ją nuosavybėn. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam priklauso statiniai ant valstybinės žemės, turi teisę siekti išsinuomoti ar įsigyti tą žemės sklypą tik tuo atveju, jei jis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus ir jei žemė yra būtina statiniui eksploatuoti pagal paskirtį.
„Teismai patvirtina, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant žemės įsigijimo tvarką ar subjektų kriterijus, yra negaliojantys. Notarai, atsisakydami tvirtinti tokius sandorius punktas, vykdo savo pareigą užtikrinti sandorių teisėtumą“, – nurodė advokatų kontora.
2014 metais vyko referendumas
Šios istorijos kontekste galima prisiminti ir 2014 metų birželį Lietuvoje vykusį referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Referendumas neįvyko, nes rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas ir siekė vos apie 15 proc. Prie balsadėžių atvyko apie 380 tūkst. piliečių.
Jo iniciatoriai teigė, kad žemė nėra prekė, kuri galėtų būt parduodama, bet to, nerimavo, kad užsieniečiai supirks žemę, o vietos ūkininkai nukentės.
Referendumo kritikai nurodė, kad draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai ir suvaržytų žemės savininkų teises.
Vienas iš referendumo iniciatyvinės grupės narių Julius Panka tada kritikavo, kad pasirinkta jo data – birželio pabaiga – yra bandymas referendumą sužlugdyti, nes žmonės tuo metu atostogauja, o kaimo gyventojai yra pasinėrę į ūkio darbus.