Su bendrovės atstovu Pauliumi Ugianskiu ir APVA Pastatų modernizavimo departamento direktore Gintare Burbiene laidoje „Delfi diena“ pasikalbėjome apie tai, kas lėmė nugalėtojų sėkmę, su kokiais iššūkiais susiduriama renovacijos procese ir kokia šios srities ateitis Lietuvoje.
Pagal kokius kriterijus vertinama
Pokalbio pradžioje G. Burbienė atkreipė dėmesį, kad šie rinkimai yra ne biurokratų lūpomis apkalbėta renovacija, o tuose namuose, kurie buvo atrinkti dalyvauti rinkimuose, gyvenančių šeimų rodiklis:
„Kai kalba biurokratai, gali būti ir atmetimo reakcija. Šiais rinkimais mes norime parodyti, kad vis dėlto galima susitarti, nes be sutarimo daugiabučio namo renovuoti negali. Taigi šeimos susitarė, priėmė sprendimą, nustojo skųstis, pradėjo veikti ir pasiekė rezultatą, kai mes kiekvienais metais galime rinkti – tai darome jau nuo 2019-ųjų.“
Paklausta apie kriterijus, pagal kuriuos vertinami konkurso dalyviai, G. Burbienė sakė, kad žiūrima plačiai: „Kad būtų iš visos Lietuvos – ir iš didelio miesto, ir iš mažesnės savivaldybės, kad tai būtų, pavadinsiu, standartinės sovietinės statybos namai, kad tai būtų medinukai namai, kad būtų galbūt kaip ir Klaipėdos atveju, kur nugalėjo dar prieškarinės statybos art deco stiliaus daugiabutis namas.
Taip pat visada atsižvelgiame, kad būtų įdiegtos ir kokios nors technologijos, geoterminis šildymas, saulės elektrinės. Trumpai tariant, kad iš to seno sovietinio geltonos būdelės vaizdo turėtume įvykdytą transformaciją architektūriniu požiūriu ir galėtume parodyti, kad renovacija – ne tik kailiniai, bet ir visiškai kitas gyvenimo lygis.“
Iššūkių netrūksta
G. Burbienė užsiminė, kad kasmet yra atliekami gyventojų nuomonės tyrimai. Pasak jos, skaičiai rodo, kad 95 proc. žmonių žino apie šią renovacijos programą:
„Kai klausiame gyventojų, ar jie sutiktų renovuoti namą, paprastai 60–70 proc. atsako „taip“. O tada atsiranda visokių detalių, kurios lemia, kad būtų tikrai „taip“, o kurios – kad galbūt „taip“, savivaldybių, valstybės indėliai, administratoriaus kompetencijos ir daug kitų niuansų, kurie lemia, kad vis dėlto, nors daug žmonių sako „taip“, bet atėjus momentui dėti parašą, būna ir „stop“.
Tai šioje vietoje galbūt labiau reikėtų išsigryninti, padedant administratoriams, kurie sugeba pristatyti, kas laukia gyventojų per renovaciją, nes tada tikrai yra paprasčiau tą sprendimą gauti teigiamą.“
Pasiteiravus, kokių dar klaidų ir iššūkių pasitaiko, be to, kad ne visada yra efektyviai komunikuojama, G. Burbienė neslėpė, kad iššūkių – labai daug:
„Tai yra visiškos statybos. Reikia suprasti, kad tam tikrą laikotarpį galbūt bus nepatogumų, galbūt bus iššūkių, galbūt bus kokia nors intervencija į namus, jeigu tai yra pilno paketo renovacija. Su tuo kurį laiką reikia susitaikyti. Mūsų rinkimai ir nori parodyti, kad, na, taip, turėjome sudėtingesnį periodą, bet žiūrėkite, kokiu rezultatu džiaugiamės dabar.“
Tarp nugalėtojų – daugiabutis Klaipėdoje
Paprašytas pasidalyti, kuris projektas tapo vienu geriausiai įvertintų ir, kaip mano, kas lėmė sėkmę, P. Ugianskis sakė, kad konkursą laimėjo jau G. Burbienės paminėtas prieškarinės statybos Klaipėdos daugiabutis, esantis Ramiojoje g. 4.
„O pasidžiaugti norėčiau ne tik mūsų komanda, kuri šį projektą vedė nuo iki, bet ir namo bendruomene, gyventojais, kurie vis dėlto patikėjo, kad jų namo atnaujinimas gali būti ne, neįsižeiskite už tą žodį (sako žiūrėdamas į G. Burbienę – red. past.), pragmatiška renovacija, bet kur kas daugiau. Tai yra estetika, art deco stilius, šiek tiek kitoks pastatas iš visų renovuotų, kuriuos matome.
Tikrai džiugu, kad bendruomenė taip susiėmė, labai dalyvavo, domėjosi, darė viską, kad rezultatas būtų toks, koks yra. O rezultatas, kaip matome, – laimėjo, tai yra labai džiugu. Skaitytojai išrinko jį metų projektu.“
G. Burbienė pridūrė, kad šiuose rinkimuose balsavo daugiau kaip 15 tūkst. žmonių: „Tikrai labai džiaugiamės aktyviu dėmesiu.“ O P. Ugianskis pasidžiaugė, kad pusę jų savo balsus atidavė būtent už minėtą projektą Klaipėdoje.
Gyventojų poreikiai keičiasi
Paklaustas, ką pastebi, kaip keičiasi gyventojų poreikiai, kalbant apie renovaciją, ir kur dar kyla iššūkių, bandant su jais susitarti, P. Ugianskis sakė:
„Prieš 10–15 metų visi baksnojo tik į šilumos sąskaitas, sakė, jog norime renovuotis, kad tik sąskaitos būtų mažos. Dabar tas dalykas iš tikrųjų transformuojasi, žmonės nori patogumų, šiuolaikinių sprendimų – saulės elektrinių ir kitų išmanių dalykų. Jau nebėra, kad tik apkalkime pastatą plokštėmis, nutinkuokime, įdėkime šiltinimo medžiagų ir gyvenkime. Žmonės nori komforto, estetikos, patogumo, nes galų gale tai yra jų namai, jie tai supranta.“
Pasiteiravus, su kokiais praktiniais iššūkiais tenka susidurti vykstant renovacijos procesui, P. Ugianskis neslėpė, kad stebuklų čia nėra, renovacija – iš tikrųjų sudėtingas procesas: „Jis sukelia tam tikrų nepatogumų – stovintys pastoliai, taip pat ir pasitaikantys brokai – neslėpkime, gi visko būna.
Bet, kai yra patikimas partneris, administratorius, manau, daug ką galima peršokti – padaryti taip, kad žmonėms problemų būtų kuo mažiau, ir iš tikrųjų žmonės net neturi tų problemų jausti, nes tai yra projekto administratoriaus reikalas. Žmonės turi tik nutarti, pasirašyti ir laukti rezultato, ir, aišku, juo mėgautis.“
Paprašytas pasidalyti, kokias pagrindines pamokas išsinešė iš šio sėkmingai įgyvendinto projekto, P. Ugianskis teigė: „Vienareikšmiškai sakau, kuo namo bendruomenė bus stipresnė, tuo procesas bus kur kas lengvesnis, paprastesnis ir tikrai džiugins visus, ir ne tik namo gyventojus ir kaimynus.“