Dirbtinis intelektas atėmė jų darbo vietas. Ta pati technologija leidžia jiems sukurti savo darbą. Z karta – pirmoji karta, kuriai tai tapo ne galimybe, o būtinybe išgyvenimui. Ir būtent todėl jie keičia darbo rinką greičiau nei bet kas tikėjosi, rašo „The Guardian“ leidinys.
Ashley Terrell baigė Havajų universitetą su rinkodaros diplomu ir „Red Bull” pardavimų patirtimi. Po mėnesių paieškų gavo vienintelį pasiūlymą – dirbti „Home Depot” elektrinių įrankių pardavimo skyriuje. „Darbo ieškojau kiekvieną dieną tame „Home Depot” tualete,” – sakė ji.
Tai ne išimtis. JAV nedarbo lygis tarp 22-27 metų žmonių šiandien aukščiausias nuo pandemijos laikų. Priežastis paprasta: dirbtinis intelektas perima būtent tas darbo pozicijas, į kurias pretenduoja pradedantieji – rinkodarą, duomenų analizę, kodavimą. „Pradedantiesiems šiandien beveik neįmanoma įkopti net į pirmą karjeros laiptelį,” – sako „Glassdoor” ekonomistas Danielis Zhao.
Dalis Z kartos pasirinko kitą kelią. Suhit Agarwal šešis kartus bandė patekti į „Google” – nesulaukė nė vieno darbo pokalbio. Dabar jo CV – „founding engineer” keliuose jo paties startuoliuose.
Shola West neteko darbo per pirmąsias savaites – dabar valdo savo konsultacijų verslą Londone ir dirba su „Paramount” ir „Sony Music”. „Mano karjera žlugo,” – sako ji. „Tad turėjau įrodyti sau, kad galiu išgyventi.”
Čia ir atsiranda paradoksas: tas pats dirbtinis intelektas, kuris atėmė iš jų darbo vietas, leidžia pradedantiesiems kurti įmones be didelių komandų ar patirties.
Celeste Amadon atsisakė „JP Morgan” stažuotės ir sulaukusi 22-ejų pritraukė 9 mln. dolerių investicijų savo sukurtai su DI pažinčių programėlei. „Tai tarsi MBA,” – sako ji.
Bet romantikos čia nedaug. Dauguma startuolių žlunga, finansinė rizika reali, o 22-ų metų amžiaus kompanijos įkūrėja turi išmokti samdyti, atleisti žmones ir valdyti milijonus – viską vienu metu.
„Paskutinis darbas kurį turėjau — lanksčiau drabužius „TJ Maxx”,” – sako kitas jaunas startuolio steigėjas. „Ką aš žinojau apie rinkodaros komandos valdymą?”
Tačiau Z karta šiandien diktuoja tai, kas rytoj ištiks visus. Jie pirmieji pateko į šią bangą – mažiausiai patirties, mažiausiai lūkesčių, bet ir mažiausiai turi ką prarasti.
„Senasis pažadas buvo stabilumas. Naujasis – nuosavybė,” – sako viena iš jų.
Harvardo profesorius Josephas Fulleris tai apibendrino paprastai: „Galimybių atsiras. Jos tiesiog neatrodys taip, kaip aiškino jūsų mokyklos karjeros patarėjas.”