Naujam derliaus sezonui įtakos turės didėjantys derliai Europoje, stiprėjantys Juodosios jūros regiono eksportuotojai ir mažėjantis kai kurių importuojančių šalių kviečių poreikis. Tačiau realią kainų dinamiką šiandien vis dažniau lemia ne tik derliaus prognozės, bet ir išvestinių finansinių priemonių rinkos, kuriose dominuoja algoritminė prekyba ir investiciniai fondai. Todėl dabartinė situacija išlieka paradoksali – reali situacija signalizuoja viena, o kainos gali judėti visai kita kryptimi.
Lietuvos grūdų prekybininkai ir perdirbėjai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose šio sektoriaus renginiuose, konferencijose, analizuojančiuose, kokie veiksniai formuos grūdų kainas ateinantį sezoną.
„Atidžiai stebime situaciją, sekame skaičius, kad būtų galima kuo aiškiau susidėlioti bendrą vaizdą ir numatyti galimus scenarijus, padėsiančius kuo efektyviau veikti šiomis sudėtingomis sąlygomis“, – sako Karolis Šimas, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas.
Europa: didesnis derlius ir mažesnė paklausa
Vertinant dabartinę situaciją Europoje, daugelyje pagrindinių eksportuojančių šalių prognozuojami vidutiniai arba šiek tiek geresni derliai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tikimasi apie 33 mln. tonų kviečių derliaus, o kartu šalis turi dar apie 3,5 mln. tonų likučių iš ankstesnio sezono. Prancūzijos kaip grūdų eksportuotojos situaciją apsunkina silpnėjančios tradicinės eksporto rinkos: Alžyro rinka jau prarasta dėl politinių motyvų, Marokas dėl gero savo kviečių derliaus taip pat gali mažinti pirkimus. Tuo pačiu stiprėja Argentinos konkurencija, ji šį sezoną sulaukė rekordinio kviečių derliaus. Tokioje situacijoje prancūzams tenka ieškoti nišinių rinkų, atsitiktinių pardavimų kitose Afrikos šalyse, arba stipriau konkuruoti dėl esamų rinkų, tokių kaip kaimyninė Ispanija.
Kalbant apie kainas, į laivą jau pakrautų naujo derliaus prancūziškų kviečių ūkininko savikaina siekia apie 215–225 eurus už toną, o dabartinės jau pakilusios kainos MATIF biržoje svyruoja apie 220-225 eurų už toną.
„Tai reiškia, kad Prancūzijos ūkininkai dirba su minimalia marža arba arti savikainos ribos“, – atkreipia dėmesį K. Šimas.
Ispanija, viena pagrindinių importuotojų Europoje, šiais metais taip pat tikisi geresnio derliaus nei vidutinis, prognozės – apie 6,5 mln. tonų kviečių. Vokietijoje irgi prognozuojamas geresnis derlius – apie 22 mln. tonų kviečių ir dar prisideda apie 3 mln. tonų likutis iš praėjusių metų.
Lenkija, kuri yra viena svarbiausių konkurenčių Baltijos šalims, laukia apie 13 mln. tonų kviečių derliaus, plius apie 2–2,5 mln. tonų likučių. Tai reiškia, kad Lenkija išlaikys stiprų eksporto potencialą ir išliks agresyvi konkurentė rinkoje.
Apibendrinant – Europa į naują sezoną įžengia su pakankamai dideliu kviečių pasiūlos kiekiu, o tai reiškia stipresnę konkurenciją tarp eksportuotojų. Ją dar labiau sustiprins tai, kad importuojančios šalys taip pat tikisi gausesnių derlių.
Juodosios jūros regionas: struktūrinis spaudimas kainoms
Didelę įtaką rinkai turi ir Juodosios jūros regiono šalys. Bulgarija tikisi panašaus derliaus kaip pernai apie 6,5 mln. tonų kviečių, Rumunijoje prognozuojamas šiek tiek mažesnis derlius nei 2025-aisiais, tačiau jis išlieka istoriškai gausus – apie 11,5 mln. tonų.
Ukrainos 2025 metų kviečių derlius siekė apie 30 mln. tonų, o kitam sezonui prognozuojama apie 29 mln. tonų. Taip pat šalis turi apie 3,5 mln. tonų likučių istoriškai, tai neįprastai didelis skaičius. Ukrainai dažniausiai pavyksta eksportuoti visą perteklinį derlių, todėl išliks svarbi rinkos dalyvė.
Rusija tikisi apie 90-95 mln. tonų kviečių, nors dalis šio derliaus dar priklausys nuo vasarinių kviečių pasėlių, kurie šiuo metu tik sėjami. Be to, Rusija į naują sezoną ateina su dideliais likučiais – apie 17 mln. tonų, didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Tai dar labiau didina pasiūlą.
„Svarbus Rusijos pranašumas – mažesnės gamybos sąnaudos. Šalis turi pigesnių energetinių išteklių ir trąšų, todėl gali užauginti grūdus pigiau nei daugelis kitų valstybių šiais energetinės krizės laikais. Tai leidžia jiems išlaikyti konkurencingas kainas tarptautinėje rinkoje“, – atkreipia dėmesį K. Šimas.
JAV: vienintelė ryškesnė rizikos zona
Vienintelė ryškesnė rizikos zona šiuo metu yra JAV. Dėl sausros pagrindiniuose žieminių kviečių regionuose (HRW) pasėlių būklė vertinama prasčiau nei įprastai – tik apie 30 proc. laikoma geros ar labai geros būklės. Tai vienas žemiausių rodiklių per pastaruosius keliolika metų.
„Tačiau net ir sumažėjęs derlius globalios situacijos iš esmės nekeičia – kalbame apie 5–6 mln. tonų, o tai nėra kritinis kiekis pasaulio kontekste“, – sako K. Šimas.
Žaliavų ateities sandorių biržos: kas iš tikrųjų formuoja kainas
Bandyti numatyti kainas remiantis vien tik derliaus tonomis, skaičiuojant pasaulinius grūdų balansus, būtų neteisinga. Vienas svarbiausių šių prognozių akcentų – fondų ir institucinių žaidėjų įtaka ateities sandorių biržoms.
„Šiandien apie 70 proc. prekybos vyksta algoritmų pagrindu. Tai reiškia, kad kainas dažnai formuoja ne fizinė rinka (t.y. fizinių grūdų pasiūla ir paklausa), o finansiniai modeliai“, – primena LGPPA prezidentas.
Rinkoje veikia trys pagrindinės grupės – investiciniai fondai (Hedge funds), rinkos instituciniai investuotojai (Index investors) ir komerciniai dalyviai (Traders) . Pastarieji, fizinių grūdų prekybininkai (Traders) dažniausiai reaguoja į rinką, bet jos neformuoja ar nepaveikia kaip pirmieji. Kryptį lemia dideli pinigų srautai, o taip pat svarbus ir rinkos dydis.
„Grūdų rinka yra labai maža, palyginti kitomis žaliavų rinkomis kaip nafta ar auksu, metalais – pavyzdžiui, Čikagos kviečių birža šiais metais yra tik 23-ioje vietoje pagal dienos suprekiautus piniginius srautus ir 20 kartų mažesnė nei naftos ar aukso. Todėl net nedideli fondų sprendimai gali labai paveikti grūdų kainas“, – sako K. Šimas.
Makroekonomika: papildomi spaudimo ir palaikymo veiksniai
Grūdų kainas veikia ir kiti veiksniai – naftos kainos, valiutų kursai, geopolitika.
„Naftos kainos daro tiesioginę įtaką kaštams, o valiutų kursai – eksportuotojų konkurencingumui. Šiandien labai sunku prognozuoti, nes geopolitika gali greitai viską pakeisti“, – teigia K. Šimas.
Tad nors fundamentiniai veiksniai rodo, kad pasiūla yra didelė ir kviečių kainos turėtų mažėti, realybėje jų judėjimą dažnai lemia fondų pasirinktos krypties įtaka. Dideli investiciniai fondai gali sukurti kainų kilimo arba kritimo bangas, kurios ne visada atitinka realią pasiūlos ir paklausos situaciją ir tai reiškia, kad rinkoje gali pasitaikyti „nelogiškų“ kainų svyravimų.
Ką tai reiškia ūkininkams
„Dėl geopolitinių konfliktų ir CBAM įtakos trąšų ir kuro kainos šiuo metu yra rekordinėse aukštumose. Tai be abejo turės įtakos grūdų savikainai. Įtaką švelnina tai, kad apie 70 proc. pavasarinio tręšimo poreikio ūkiai įsigijo dar praeitais metais prieš CBAM ir karo įtaką. Neaišku ir dėl ateities – jei karinis konfliktas užsitęs, energetikos ir trąšų kainos išsilaikys labai aukštos, o tai turės labai rimtą įtaką kitam sezonui, nekalbant jau apie potencialiai didesnę infliaciją ir aukštesnes palūkanų normas. Kita vertus, užsitęsus konfliktui ilgesniam laikui ir išsilaikant naftos kainoms rekordinėse aukštumose, turėtų kilti ir grūdų kainos, kas padėtų subalansuoti ūkio finansus“, – komentuoja situaciją Marius Vasiliauskas, UAB „Scandagra“ generalinis direktorius.
Taigi, šiuo metu rinkoje matomas kainų pakilimas susijęs su įvairiais veiksniais – geopolitika, finansų rinkomis, tačiau negalima pamiršti ir didelio pasiūlos kiekio. Todėl pagrindinė pašnekovų žinutė ūkininkams būtų – rizikos valdymas, t. y. dalies derliaus kainos fiksavimas, pasinaudojimas galimybe parduoti brangiau 20 ar 30 eurų už toną nei iki Irano karo pradžios.
„Nebūtina fiksuoti visko, bet bent dalį – kad būtų išnaudota situacija. Nes nežinome, kokios kainos bus po kelių mėnesių“, – rekomenduoja K. Šimas.
Bet kuriuo atveju, sprendimus ir ūkininkams, ir grūdų supirkėjams teks priimti neapibrėžtumo sąlygomis, o bendra rinkos situacija rodo, kad vien derliaus prognozių nepakanka.
„Šiandien turime žiūrėti ne tik į laukus, bet ir į finansų, žaliavų biržos rinkos svyravimus. Nes tokių svyravimų atneštų galimybių gaudymas yra viena geriausių išeičių ūkininkui dirbti pelningai ir padengti brangstančią savikainą“, – apibendrina K. Šimas.