„Delfi“ tęsia rubriką „Žinios iš regionų“, šįkart apsilankėme bendrovės „Verde langai“ fabrike Jonavoje. Įmonė įsteigta 2023 metais, kai Pavelas Mlynovskij ir jo verslo partneris įsigijo čia jau veikusį, bet sunkumų patyrusį į langų gamybos verslą.
Interviu aptarėme darbo rinkos iššūkius, medinių langų brangimo tikimybę, „mitus“ apie langus, kalbėjomės ir apie ypatingus užsakymus, kurių ši bendrovė jau privengia.
Darbo rinka: ar sunku prikviesti darbuotojų?
– Gerb. Pavelai, kas turi didžiausios įtakos jūsų verslui ar būsto rinka, ar demografiją, į ką taip orientuotų viską, ką stebite, kokius dalykus ekonomikoje?
– Kai atsitikęs COVID–19, kai žmonės bijojo kažkur judėti, tai turėjome gana didelę pauzę, bet duotuoju metu viskas gana stabiliai, nesijaučia karo Irane ar Ukrainoje. Didesnių problemų kaip ir neturime.
– O kas tuomet gali tapti savotišku sėkmės faktoriumi, kas galėtų padėti jūsų verslui?
– Turbūt didžiausias sėkmės faktorius būtų teisingų žmonių suradimas ir priėmimas į darbą – motyvuotų žmonių, nes nuo komandos priklauso labai daug: kaip vyksta pardavimai, kaip yra bendraujama su klientais, nes Jungtinė Karalystė yra didžiulė rinka ir čia galima parduoti praktiškai viską. Tik tas „praktiškai viskas“ priklauso nuo komandos, kuri bendrauja su tuo galutiniu klientu.
– Kalbant apie darbo rinką, ar darbuotojų netrūksta? Ar nėra konkurencijos su Kaunu?
– Darbo rinka Lietuvoje. Labai sunkiai yra iš tikro. Žmonės bijo pavažiuoti net 10–20 km iki darbo. Jiems tai atrodo gan baisus dalykas ir motyvuotų žmonių rasti irgi yra labai sunku.
Tai metų metus reikia ieškoti, mėginti juos motyvuoti įvairiausiais būdais, kad kažkas vyktų.
– Pakalbėkime apie motyvacines priemones ir kodėl, jūsų vertinimu, sunku pritraukti žmonių?
– Pinigai šiuo metu nėra didžiausias kriterijus, kodėl žmonės nori ar nenori dirbti. Taip, jie tikrai svarbu, bet pinigai turbūt svarbiausi žemiausios grandies žmonėms – paruošėjams, pagalbiniams. Jie labiausiai yra motyvuoti, kas dėl pinigų.
Aukštesnės grandies žmonėms pinigai jau turbūt eina į antrą vaidmenį: jau prasideda žiūrėjimas, kokį paketą jie gauna iš mūsų, nori papildomo draudimo, darbo mašinos, koks yra grafiko lankstumas, kiek kartų galės už kompanijos pinigus išvažiuoti į vieną ar kitą komandiruotę, darbo krūvis.
– Tai čia ir yra problema, žmonės pripratę prie įvairių bonusų?
– Kaip bebūtų, negaminame tokių išskirtinių langų, kad galėtume pasiūlyti kiekvienam naują premium klasės automobilį ir turėtume pakankamai pinigų: ir visiems algas išmokėti, ir visa kita. Tai visą laiką stengiamės, kaip turbūt kiekvienas verslas, atrasti tą aukso vidurį, kad ir mums finansiškai tai būtų naudinga, ir darbuotojas liktų patenkintas.
Produkcija: įsiklausimas į klientą ir užsakymai, kurių nenorėtų
– O ar gaminate privatiems namams, ar premium segmentui?
– Stengiamės produkciją pateikti, kad tiktų tiek paprastam, namuką turinčiam klientui, – kuris nori pasikeisti galbūt vieną ar du langus, – tiek premium klasės namams, kurie kainuoja ten keliolika ar keliasdešimt milijonų. Nes langas, šiek tiek skirtingai padarius, įdėjus skirtingą stiklą, spyneles, jį galima pritaikyti bet kokių poreikių klientams.
– O ar infliacijos spartėjimas, perkamosios galios kritimas paveiktų jūsų verslą, ar vis dėlto orientuojatės į labiau pasiturintį vartotojų segmentą?
– Mediniai langai patys nuo savęs į daugiabučius ar į pigiausią (segmentą – red.) nepretenduoja, nes tenai karaliauja plastikas. Tai ta infliacija labai mažai kol kas koreguoja žmonių poreikius, nes vis tiek: žmonės statosi, remontuojasi, o langai yra vienas iš esminių dalykų, ką reikia sutvarkyti, darant remontą namuose. Kol kas didelių pasekmių tikrai nejaučiame.
Vaizdo įrašas iš dirbtuvių (27 sek.):
– Prie infliacijos temos, kalbant ne tik apie jūsų bendrovę, bet ir kitus medinių langų gamintojus: ar langai brangs?
– Vienareikšmiškai. Didžiausią įtaką turės kuro kainos, nes pas mus turi būti viskas atvežta. Jonavoje nei medienos gamina, nei stiklai gaminami, viskas atvažiuoja.
Aišku, brangsta atvežimo kaštai ir iš Lietuvos iki Jungtinės karalystės, vėlgi reikia atsivežti visus gaminius, kur ne vienas tūkstantis kilometrų.
– Dar šiek tiek apie eksportą: kokia proporcija liekančios ir išvežamos produkcijos.
– 98 proc. eksportuojame. Didžioji dalis produkcijos išvažiuoja į Jungtinę Karalystę.
– Baldų pramonėje Lietuvoje dabar nėra patys geriausi laikai. Ar tai turi įtakos langams, ar vis dėlto labiau esate susiję su būsto segmentu, naujakuriais?
– Gaminame baldus tik savo Jungtinės Karalystės projektams. Matote, baldai yra toks dalykas – šneku grynai apie Lietuvą – blogiausi atveju: nusipirkai butą ar namą turi, tu gali įsikelti ir pagyventi be kažkokios spintos. Be langų jau nepagyvensi.
– Technologijos, automatizavimas, dirbtinio intelekto atėjimas. Ar tai paveiktų apskritai jūsų verslą?
– Turime labai daug rankų darbo, bet vėlgi, investuojame nemažus pinigus, kad būtų gana modernios CNC staklės, galima būtų kuo daugiau pasidaryti robotizuotai, bet: atsiremiame į finansinius aspektus, nes šitą gamyklą išsipirkome labai neseniai, o paprasčiausios staklės, kurios mums tiktų prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių eurų prasideda. Tam dalykui reikia užsidirbti pinigų.
– O jeigu paklaustume, kuo jūsų produkcija yra išskirtinė ar įdomi? Kokių nestandartinių, įdomių istorijų prisimenate iš klientų sandorių?
– Siūlome gana aukštą kokybę. Tikrai negaliu pasakyti, kad pati aukščiausia kokybė ir taip toliau, bet visi mūsų klientai yra tikrai labai patenkinti. Antras dalykas. Artimai bendraujame su klientu, su architektais (…) Tarkime, vieni nori susidėti paprasčiausius stiklus, kiti – kad būtų kuo mažesnės dujų sąnaudos ir stiklai būtų trigubi.
Treti klientai nori skirtingo dažymo: viduje viena spalva, iš išorės antra. Ketvirti gyvena lėktuvų nusileidimo zonoje, svarbu jų negirdėti: Europoje nepagamina tokio plonumo stiklo su tokiomis akustinėmis savybėmis – vežamės iš Kinijos.
Yra klientų, kurie nusiperka namą su stiklais kaip bažnyčioje, vitražiniais. Būtina juos išlaikyti, bet jeigu dėsime tokį, langas bu šaltas (…) Įdedame stikliuką į savo dvigubo stiklo paketą ir galime išlaikyti visas akustines, šilumines savybes, o klientas – turėti savo vitražinį stiklą, kurio niekada nereikės valyti.
Čia turbūt mūsų išskirtinumas.
– Gal planuojate plėstis: ar į kitą produkcijos segmentą, ar į kitą šalį?
– Duotuoju metu plečiame savo pasiūlos ratą. Šiuo metu kaip tik atidarome kitą internetinį puslapį ir bandome Jungtinėje Karalystėje surinkti kitą komandą, kuri dirbtų su premium klase.
Ta prasme, gaminiai išliktų tie patys, bet aptarnavimas ir žmonės, dirbantys pardavimų sektoriuje, būtų grynai anglai, nes su migrantais yra labai sunku: jeigu bandai parduoti langus į namą, kuris kainuoja 20 milijonų, ten kiekvienas akcentas ir kiekvienas neteisingai pasakytas žodis jau turi labai didelę reikšmę.
Vidutinis darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius:
Žmonėms jau ne pinigai yra visų svarbiausia, o tai, su kokia komanda jie derina, kada jie gauna atsakymus. Tokio lygio žmonės. Jie tikisi atsakymų per 24 val. ir negali būti „galbūt galėsim padaryt, galbūt tokią garantiją galėsim suteikt“. Ne, ten jau visai kitaip žiūri į visas įmone. Tai va, dabar mūsų plėtra į tokio lygio klientus ir objektus.
– Dar kalbant apie paveldo, kultūros objektus, ypatingus užsakymus. Ar turėjote tokių, ar dirbante su jais?
– Teko dirbti su su tokiais objektais. Sąžiningai pasakius, mes stengiamės jų išvengti, nes tai yra be galo sunku, naujas langas 99,9 proc. atitikti esamą langą: jo dizainą, jo stiklą, stiklo savybes ir taip toliau. Čia prasideda sunkus darbas mūsų vadybininkui ar vadybininkei, kurie suderina su klientu, turi būti ir vietinės valdžios „palaiminimas“, kad nauji stiklai gali būti sudėti. Gana sunkus procesas.
Buvo tokių projektų, kur lango patys pakeisti negalime, bet klientas nori turėti. Vis tiek nori negirdėti gatvės arba turėti šiltesnį namą, tai tiesiog už lango instaliuojame dar vieną langą į tą patį tą patį langokraštį: originalus langas yra išlaikomas, o dar vienas langas įdedamas šalia jo į kambario vidų, taip pavadinkime. Tokiu atveju vietinė valdžia neturi nieko prieš.
Medžio ateitis ir verslo perspektyva
– Medis kaip medžiaga. Ar mediniai langai keisis? Galbūt rasis papildomų sprendimų: protingi langai, tamsėjantys, valdomi ir panašiai?
– Nemanau, kad mediena pasikeis. Man atrodo, kad keisis medienos paruošimo ir pritaikymo tam langui technologija. Kartais atsiranda problemų, kad viduje medienos yra sakai arba ta mediena nekokybiškai suklijuota, nekokybiškai išdžiovinta. Atsiranda niuansų. Tad kuo toliau, tuo ta technologija tobulėja.
Tamsėjantys langai šiuo metu yra. Jeigu klientai pageidauja, galima įdėti tokį stiklą, kur gali būti arba baltas matinis, arba bus beveik skaidrus.
– O kalbant apie medieną – ar lietuviška, ar parsivežate?
– Nuo klientų noro priklauso. Yra tekę netgi iš Vokietijos vežtis, kas atrodo gana brangi šalis ir kur ta žaliava tikrai daug kainuoja. Bet būna taip, kad visų Baltijos šalių gamintojai negali pasiūlyti mums tokios medienos.
– Jūsų manymu, ko dalis žmonių nesupranta apie langus, ką norėtumėte paneigti apskritai ir konkrečiai apie apie medinius langus?
– Galvoja, kad jeigu jiems kažkas tai pasiūlė langą už 100 svarų ir jeigu mes siūlome tokį patį langą už 1000 svarų, tai mes užsidirbsime 900 ir langai bus identiški: nesvarbu, kur jis pagamintas, ar garaže, kur turimas paprasčiausias įrankis, ar mūsų gamykloje, kur daug pinigų investuota į gamybą, į procesą. Jie mano, kad langai bus visiškai vienodi, o mes neva tiesiog bandome daug pinigų užsidirbti. Taip tikrai nėra.
Teisinga technologija gaminant langą ar duris yra labai svarbi. Mes jau turėjome daug projektų, kur langai buvo (kitų bendrovių – red.) instaliuoti prieš metus ar dvejus ir klientai skambina, skundžiasi, kad va, ten pradėjo langas skilinėti per siūles, viskas girdisi, kas yra lauke – nesvarbu, ar langas atidarytas, ar uždarytas. Tai čia turbūt yra didžiausias mitas, ko žmonės nesupranta ir neįvertina.
– Jūsų paties istorija: kur gyvenate, kaip dirbate?
– Gyvenama vieta yra tarp Anglijos ir Lietuvos. Mano šeima yra Lietuvoje, esame įsikūrę Mažeikiuose, o mano darbo vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Aš ten nuo 2009 metų ir pasilikti tikrai neplanuoju. Tai po truputį norime iš čia išvažiuoti, kiek galiu, plečiu verslą iki tokio lygio, kad nereikėtų jame dalyvauti kiekvieną dieną.
Grįžtant prie mano pirminių teiginių: ieškome stiprių, savarankiškų žmonių, kurie būtų suinteresuoti, kurie galbūt taptų dalininkai, mūsų įmonės ar įmonių, ir kad mes galėtume šiek tiek atsitraukti. Dėl ko sakau „mes“, nes esame su verslo partneriu nuo pat pirmų dienų.
– Tad ieškote, kad galėtų būtent Britanijoje galėtų būti atsakingi už verslo dalį?
– Taip, ir Britanijoje, ir pačioje Lietuvoje. Ta prasme, verslas nėra verslas, jeigu tau jame reikia praleisti nuo ryto iki vakaro – tai tik sunkus darbas. Tai šiuo metu investuojame tikrai gana nemažus pinigus, kad galima būtų pereiti į šitą stadiją.
– Kaip supratau iš interviu, laiko turite labai mažai, bet vis dėlto, koks jūsų poilsis, hobiai?
– Žvejyba. Mažeikiuose ilgai ieškojome namo, bet įsikūrėme name, kuris ribojasi su Venta: kad nereikėtų nieko į bagažinę krautis, kelių meškerių ir važiuoti toli, tai užtenka per miškelį pereiti ir atsiduri prie upės. Tai yra vienintelis hobis, kurį šiuo metu galiu sau leisti dėl, kaip puikiai matote, laiko stygiaus.
– Dėkoju už pokalbį.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 