Politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Egidijus Vareikis. Kosto Kajėno / videomedžiagos kadras
Estijos pasienio apsaugos tarnyba pranešė pastebėjusi ginkluotus karius prie šalies kelio, einančio per Rusijos teritoriją, dėl to eismas Satsėje uždarytas.
JAV prezidento administracijos atstovai kategoriškai atmetė Kremliaus teiginį, esą diplomatinės pastangos siekiant taikos Ukrainoje, pradėtos po Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje, yra iš esmės išsemtos.
Penktadienį įsigaliojus Izraelio ir „Hamas“ paliauboms, po dvejų karo metų tūkstančiai pabėgėlių palestiniečių pajudėjo Gazos Ruožo teritorija, džiaugdamiesi galimybe grįžti namo.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.
Estijos pasienio apsaugos tarnyba pranešė pastebėjusi ginkluotus karius prie šalies kelio, einančio per Rusijos teritoriją. Eismą Satsėje pasieniečiai uždarė bent iki antradienio, nors ginkluoti kariai pasitraukė. Kuo Estijai pavojinga Satsės batu vadinama teritorija? Ar tai gali būti dar viena rusų provokacija?
Šią minutę tikriausiai niekas iki galo nepasakys, ar tai provokacija, ar ne. Bet faktas, kad pasirodo ginkluoti žmonės be aiškių atpažinimo ženklų, yra signalas, kad ši teritorijos dalis turi būti prižiūrima itin atidžiai.
Turime suprasti, kad gyvename laikotarpiu, kai žaisti negalima – jei kyla pavojus, reikia iš karto imtis priemonių.
Manau, čia neturėtume daug svarstyti, ar tai sąmoninga, ar nesąmoninga provokacija. Turime suprasti, kad gyvename laikotarpiu, kai žaisti negalima – jei kyla pavojus, reikia iš karto imtis priemonių. Todėl manau, kad Estija elgiasi teisingai uždarydama eismą ir imdamasi priemonių.
JAV prezidento administracijos atstovai kategoriškai atmetė Kremliaus teiginį, esą diplomatinės pastangos siekiant taikos Ukrainoje, pradėtos po Trumpo ir Putino susitikimo Aliaskoje, yra iš esmės išsemtos. Trumpo administracijos atstovai patvirtino, kad, nepaisant Kremliaus teiginių, spaudimo kampanija Maskvai bus tęsiama, ypač jos pajamų iš naftos atžvilgiu. Kaip vertinate tokį Kremliaus naratyvą? Ką rodo JAV administracijos atsakymas?
Amerikos prezidentas aiškiai pasakė, kad tame susitikime jokio susitarimo nebuvo. Todėl Kremliaus aiškinimas, kad kažkas buvo sutarta, o dabar viskas išsemta, – tiesiog išgalvotas.
Kremliaus diplomatai visada mėgsta sujaukti situaciją, kad mes pradėtume svarstyti: gal vis dėlto buvo koks nors susitarimas? Bet iš oficialių JAV atstovų pareiškimų matome: jie niekada nesakė, kad kas nors buvo sutarta. Sakė: kalbėjomės, bet nieko nesutarėme. Tad tai galima kategoriškai atmesti – negalima išsemti to, ko nebuvo.
Rusija, žinoma, nori, kad Ukrainos klausimas būtų sprendžiamas dvišaliu JAV ir Rusijos susitarimu, kuriame Ukraina būtų tik vienas iš punktų – nedalyvaujanti derybose. JAV iki šiol tam nepasiduoda ir, tikiuosi, nepasiduos.
Rusijos mėginimas provokuoti rodo, kad ji neturi naujų idėjų – todėl bando senas taktikas.
Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 1 d. EPA-ELTA nuotrauka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad JAV raketų „Tomahawk“ tiekimas Ukrainai reikštų visiškai naują eskalacijos lygį, įskaitant Maskvos ir Vašingtono santykius. Kodėl Putinas bando JAV atgrasyti nuo šių raketų tiekimo ir paramos Ukrainai?
Kol kas šios raketos dar nepasiekė Ukrainos – apie tai tik kalbama. Iš to, ką girdžiu iš Amerikos ekspertų, atrodo, kad JAV nenorėtų Ukrainai perduoti daug „Tomahawk“ raketų. Tačiau pažadas jas tiekti yra atgrasymo priemonė – tarsi signalas: jei jūs, rusai, nesiliausite atakavę, mes duosime šių raketų Ukrainai.
Amerikiečiai, manau, labiau norėtų, kad Rusija liautųsi smogusi Ukrainos energetikos objektams ir kad tokių raketų apskritai nereikėtų tiekti. Bet, žinoma, jei Rusija toliau bombarduos miestus bei civilius, Amerika bus priversta svarstyti realiai jas perduoti.
JAV šiuo metu nenori pernelyg įsitraukti – nori duoti tiek, kiek būtina, bet ne daugiau. Vis dėlto viskas priklausys nuo to, kaip elgsis Rusija.
Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 29 d. AFP-ELTA nuotrauka
EPA-ELTA nuotrauka
Tikslūs ukrainiečių smūgiai naftos perdirbimo gamykloms paralyžiavo didelę Rusijos energetikos sektoriaus dalį – agentūros „Naftogaz“ duomenimis, šalyje neveikia 38 proc. pagrindinių naftos perdirbimo įrenginių. Kiek ši ekonominė įtampa gali paveikti Rusijos politinį stabilumą ir karą Ukrainoje?
Manau, tai kol kas nepakeis dabartinės Rusijos administracijos noro tęsti karą. Daug kas sako, kad Rusija jau taip įsivėlusi į šią karo mašiną, kad jos sustabdymas reikštų pralaimėjimo pripažinimą.
Karas galėtų baigtis tik Maskvoje priėmus politinius sprendimus, tačiau ar dabartinė valdžia tam pasiruošusi – neaišku.
Šis karas perėjo į naują etapą – išsekimo fazę. Abi pusės kariauja ne tik fronto linijoje, bet ir už jos ribų. Ukrainiečiai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo objektus – jie sako, kad tai veiksmingiausios sankcijos, nes neleidžia eksportuoti naftos produktų.
Tai XXI amžiaus karo forma – kova vyksta ne tik fronte, bet ir toli už jo, tūkstančius kilometrų nuo linijos.
Ukrainos atakos kenkia Rusijos ekonomikai ir kariuomenės aprūpinimui. Kiekvieną savaitę matome, kad vis naujos Rusijos sritys patiria vis daugiau nuostolių. To tikslas – paversti Rusiją nepatikima partnere, kad šalys, perkančios rusišką naftą, pamatytų, kokia didelė rizika yra bendradarbiauti su ja.
Rusija savo ruožtu atakuoja Ukrainos energetinius objektus ir miestus. Tai XXI amžiaus karo forma – kova vyksta ne tik fronte, bet ir toli už jo, tūkstančius kilometrų nuo linijos.
Tarp Izraelio ir „Hamas“ penktadienį įsigaliojus paliauboms, po dvejų karo metų tūkstančiai pabėgėlių palestiniečių pajudėjo Gazos Ruožo teritorija, džiaugdamiesi galimybe grįžti namo. Kaip vertinate Trumpo taikos planą? Ar įmanoma Izraelio ir „Hamas“ konflikto pabaiga?
Šį planą vertinu labai atsargiai ir kritiškai. Vakarų Europos valstybės, mano nuomone, skuba dėl Palestinos valstybės pripažinimo – suprantu, kad jas spaudžia visuomenės nuomonė, bet žiūrint istoriškai Palestina nėra nacionalinė teritorija. Šiame regione gyvena daug tautų – panašiai kaip Skandinavijoje ar Balkanuose.
Jei vienai etninei grupei suteikiamas palestiniečių vardas, ji tarsi įgyja teisę pretenduoti į visą Palestiną. Tačiau istoriškai Palestinos teritorijoje yra ir Pietų Libanas, Druzų teritorija, Izraelio dalis. Dėl to Palestinos kaip valstybės pripažinimas yra sudėtingas ir gali dar labiau paaštrinti konfliktą.
Dėl paties taikos plano – tokių susitarimų su arabais jau būta, ir visada jie sutikti optimistiškai, kad dabar bus gerai. Bet galiausiai nieko iš to neišėjo. Todėl man sunku patikėti, kad „Hamas“ staiga pakeis savo poziciją. Tikėtinas trumpas optimizmo laikotarpis, o paskui viskas grįš į ankstesnę padėtį. Deja, šiuo klausimu nesu optimistas – konflikto pabaigos kol kas tikėtis nerealu.
Be to, kalbant apie pabėgėlių grįžimą, matome, kad grįžta ne tik civiliai – kartu grįžta ir ginkluoti žmonės. Tai iš karto kelia naujų problemų.
Gaza, Gazos Ruožas, 2025 m. spalio 7 d. EPA-ELTA nuotrauka
Gaza, Gazos Ruožas, 2025 m. rugsėjo 29 d. EPA-ELTA nuotrauka
María Corina Machado, Venesuelos opozicijos lyderė ir aktyvistė, nuo 2024 m. vasaros besislapstanti nuo valdžios, penktadienį buvo apdovanota 2025 m. Nobelio taikos premija už nuoseklų darbą skatinant demokratines teises ir siekiant demokratinės valdžios Venesueloje. Baltieji rūmai užsipuolė Norvegijos Nobelio komitetą dėl tokio pasirinkimo. Kaip vertinate Nobelio komiteto sprendimą ir ką rodo toks JAV pareiškimas?
Galima pastebėti, kad beveik kasmet kyla priekaištų – kodėl premija skirta vienam, o ne kitam. Nobelio komitetas – nepriklausoma organizacija, formaliai nesusijusi su jokia pasaulio valdžia. Tad jis sprendžia pats.
Venesuela – svarbi šalis, ten tikrai yra už ką kovoti. Komiteto sprendimas turi būti priimtas ir gerbtinas. Jeigu premija būtų buvusi paskirta Trumpui, nepatenkintų būtų daug daugiau.
Venesuelos opozicijos lyderė, 2025 m. Nobelio taikos premijos laureatė María Corina Machado. EPA-ELTA nuotrauka
Emmanuelis Macronas šalies premjeru vėl paskyrė Sebastieną Lecornu, praėjus keturioms dienoms, kai šis paskelbė apie savo atsistatydinimą. Kaip vertinate politinę padėtį Prancūzijoje?
Prancūzijos politinė situacija labai paini. Akivaizdu, kad Macrono politinė vizija skiriasi nuo parlamento daugumos. Todėl bet kokiai vyriausybei labai sunku gauti pritarimą.
Dabar, kai reikia tvirtinti kitų metų biudžetą, padėtis dar komplikuojasi – partijos, turinčios daugumą, išnaudoja balsus savo interesams.
Prancūzija dabar tarsi įstrigusi demokratiniame procese, kuriame, kad ir ką darytum, vis tiek bus nepatenkintų.
Logiška išeitis būtų skelbti rinkimus, bet metų pabaigoje tai rizikinga – biudžeto klausimai, nestabili situacija, be to, neaišku, ar rinkimus laimėtų Macrono partija.
Tad Prancūzija dabar tarsi įstrigusi demokratiniame procese, kuriame, kad ir ką darytum, vis tiek bus nepatenkintų. Anksčiau ar vėliau vis tiek teks eiti į rinkimus, o tada vaizdas, tikėtina, išaiškės.
Be to, Prancūzija – prezidentinė respublika, prezidento galios didelės, bet, kaip matome, neabsoliučios.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir premjeras Sebastienas Lecornu. EPA-ELTA nuotrauka
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel interviu Vengrijos kanalui „Partizán“ aiškino, kad prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija. Kaip vertinate tokius Merkel žodžius?
Kai tai išgirdau, prisiminiau laikus, kai ir mus – lietuvius – kaltino, esą mes kenkiame Michailui Gorbačiovui ir griauname stabilumą. Tuomet mums siūlė nesiekti nepriklausomybės, verčiau „demokratizuoti“ Sovietų Sąjungą. Vėliau girdėjome priekaištų, kad, jei nebūtume sugriovę Sovietų Sąjungos, gal pasaulis būtų kitoks.
Todėl tokios kalbos, mano manymu, yra tarsi politinių pensininkų bandymas perrašyti istoriją ir išlikti aktualiems. Be to, kalbėta Vengrijos žiniasklaidai, tad, tikėtina, buvo taikoma šalies auditorijai.
Tikrai nemanau, kad Baltijos šalys būtų buvusios kaltos dėl santykių griūties. Priešingai – mes padarėme daug gero tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: