„Delfi.lv“ anksčiau skelbė, kad kovą „airBaltic“ oficialiai kreipėsi į Transporto ministeriją, informuodama akcininkus apie išorinių veiksnių daromą poveikį įmonės finansinei ir operacinei veiklai. Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose sukėlė žymų aviacinio kuro kainų kilimą, o tai didino įmonės išlaidas ir darė įtaką pelningumui.
Opozicija tokį sprendimą kritikavo ir kėlė susirūpinimą, ar apskritai „airBaltic“ gebės atiduoti paskolą ir ar nepaprašys dar didesnės paskolos.
Opozicijos narys Artūrs Butans tuomet taip pat sakė, kad už „airBaltic“ iššūkius moka tik viena valstybė, o ne visos trys Baltijos šalys, iš kurių skraido ši aviakompanija. Parlamento narys išreiškė įsitikinimą, kad Latvija turėjo aptarti šią problemą ir su kaimyninėmis šalimis.
Šiuo klausimu pasisakė ir „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary. Jis teigė manantis, kad dėl augančių aviacinio kuro kainų iki metų pabaigos gali bankrutuoti kelios aviakompanijos – tarp jų minima ir „airBaltic“.
Tačiau pati bendrovė portalui „Delfi“ pabrėžė, kad ir toliau užtikrins numatytą skrydžių tvarkaraštį, o konkurentų vadovų spekuliatyvių pareiškimų nekomentuoja.
„airBaltic“ perveža reikšmingą dalį keleivių
„Delfi“ susisiekimo ministerijos ir Lietuvos oro uostų atstovų pasiteiravo, ar yra sulaukta kreipimosi dėl pagalbos, bendradarbiavimo. Kokią pagalbą galėtų suteikti Lietuva ir kiek svarbi ši latvių oro bendrovė Lietuvai.