Nors Europos Sąjungos vadovybė šios pozicijos viešai dar nepristatė, tačiau per neformalų bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Kipre Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo duota aiškiai suprasti: Ukraina narystės iki 2027 metų, ko anksčiau primygtinai reikalavo Kyjivas, negaus.
„Tai ilgas procesas, labai sudėtingas. Ir mes negalime nustatyti dirbtinių terminų – trijų mėnesių ar dešimties metų“, – apie šalies stojimo į Sąjungą procesą kalbėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvirai pripažino: „Visiems aišku, kad skubus Ukrainos prisijungimas prie Europos Sąjungos, žinoma, neįmanomas.“
Laikinasis statusas ir simbolinės teisės
„Asocijuotosios narystės“ idėja priklauso Berlynui ir Paryžiui, rašė „Financial Times“. Pasak leidinio, būtent Vokietija ir Prancūzija – kiekviena atskirai – pasiūlė suteikti Ukrainai simbolinių teisių ir atskirų lengvatų pasirengimo narystei etape, išskyrus balsavimo teisę Sąjungoje ir galimybę naudotis biudžetu, ypač Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondais, iš kurių finansuojamos subsidijos valstybių narių žemės ūkiui remti.
Kaip rašoma „Financial Times“ straipsnyje, Vokietijos pasiūlymas numato, kad šis laikinas Ukrainos statusas Europos Sąjungoje „dėl pavadinimo turėtų simbolinę galią“ ir „galėtų būti suteikiamas politiniais Europos Sąjungos vadovų sprendimais“, taip apeinant „ilgas procedūras“.
Toks siūlymas Kyjivui atrodo ne toks patrauklus kaip vadinamoji „atvirkštinės narystės“ koncepcija, kuri dar visai neseniai buvo svarstoma Briuselyje. Ji leistų Ukrainai naudotis įvairesnėmis Europos Sąjungos narystės teisėmis ir privalumais dar iki oficialaus teisinio įstojimo. Tik ši koncepcija didelio pritarimo Europos sostinėse nesulaukė – ir toliau primygtinai reikalaujama, kad plėtros procesas vyktų pagal nustatytus kriterijus ir tik atsižvelgiant į šalies pažangą vykdant tam tikras reformas.
Kyjive „asocijuotosios narystės“ idėja sutikta be didelio entuziazmo. „Ukrainai simbolinės narystės Europos Sąjungoje nereikia. Ukraina ginasi, be abejo, ir Europą gina ne simboliškai, o iš tikrųjų (…). Mes giname bendras Europos vertybes. Manau, kad nusipelnėme visateisės narystės Europos Sąjungoje“, – sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Jis įspėjo Europos ir „kai kurias Ukrainos institucijas“ nesusivilioti „simbolinės narystės“ idėja, nes Ukrainos žmonėms toks variantas nepriimtinas. V. Zelenskis taip pat priminė, kad Ukraina jau turėjo Budapešto memorandumą „su simbolinėmis saugumo garantijomis“.
Ne „simbolinė narystė“, o „asocijuotasis statusas“
Aštrią Kyjivo reakciją į naują požiūrį į Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą galima paaiškinti tuo, kad nesėkmingai naudojama „simbolinės narystės“ sąvoka, o tai ir sukelia įvairiausių nesusipratimų, komentare DW paaiškino Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (EUISS) vyresnysis analitikas Ondrejus Dietrichas. „Nei Prancūzija, nei Vokietija nemano, kad tai yra visateisės narystės pakaitalas“, – pabrėžė ekspertas.
Pasak jo, kalbėdami apie „integruotą arba asocijuotą statusą“, Berlynas ir Paryžius, „nors ir kalbėdami atskirai, bet panašiai, siekia suformuluoti poziciją, kuri leistų Ukrainai iš tiesų įgyti tam tikrų integracijos privalumų dar iki oficialaus tapimo Sąjungos nare“. Vis dėlto yra tam tikrų sričių, pavyzdžiui, balsavimo teisės ar Bendrosios žemės ūkio politikos fondai, kurios „dėl politinių priežasčių liks nepasiekiamos“, aiškina O. Dietrichas.
Skirtingų Ukrainos prisijungimo prie Europos Sąjungos koncepcijų atsiradimas rodo, kad Briuselis bando vaduotis iš spąstų, į kuriuos pats save ir įstūmė, konstatuoja Wilfriedo Martenso Europos studijų centro vyresnioji projektų analitikė Katerina Jakimovska. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Europos Sąjungos plėtros idėja tarsi įgavo antrąjį kvėpavimą, tačiau tai įgyvendinti praktikoje nėra lengva.
„Šiuo metu yra devynios šalys kandidatės, ir Briuseliui vis sunkiau rasti pusiausvyrą tarp noro skubiai ištiesti Europos saugumo skėtį virš Ukrainos ir įsipareigojimo laikytis sudėtingo stojimo proceso principų“, – komentare DW sakė analitikė. Pasiūlymą dėl „asocijuotosios narystės“ Ukrainai ji vadina „dar vienu prancūzų ir vokiečių bandymu sugalvoti, kaip greitai integruoti Ukrainą, neperduodant į jos rankas pagrindinio kozirio – veto teisės – ir nesukeliant pavojaus Bendrosios žemės ūkio politikos fondams, nes pagreitintos Ukrainos narystės iki 2027 metų iniciatyva žlugo“.
Spaudimas konkrečiai narystės datai – priešingas rezultatas norimam
Bet kokiems kūrybiškiems siūlymams dėl narystės galimybių įgyvendinti reikia dviejų svarbių dalykų: politinės valios ir vidinių reformų pačioje Europos Sąjungoje. K. Jakimovska primena, kad Briuselis laipsnišką prisijungimą prie Europos Sąjungos taip pat siūlė ir Vakarų Balkanų šalims kandidatėms, ir „nors kai kurie Vakarų Balkanų šalių lyderiai iš pradžių priešinosi, baigia idėją prisijaukinti ir laukia tolesnių Europos Sąjungos žingsnių“. „Akivaizdu, kad prezidentas Zelenskis tam (nevisateisei narystei Europos Sąjungoje – red.) nepritaria“, – primena ekspertė.
Kyjivo užsispyrimas, kad jam būtų taikomos kažkokios ypatingos sąlygos, aiškūs narystės Europos Sąjungoje terminai ar panašūs dalykai, „yra neproduktyvus ir, atvirai kalbant, nerealistiškas“, – mano EUISS atstovas O. Dietrichas. Viltys, kad „JAV gali kaip nors priversti Europos Sąjungą persvarstyti plėtros metodiką, taip pat mažai tikėtinos, ypač atsižvelgiant į tai, kad reformos (Ukrainoje – red. past.) ne visada vyksta visu pajėgumu, o tai karo sąlygomis tikrai suprantama“, – sakė ekspertas.
O. Dietrichas pažymi, kad dabar Europos Sąjungoje atsirado naujas kontekstas, kuriame narystės derybos su Kyjivu „greičiausiai bus atviros“. „Tik norint šį pagreitį išlaikyti, Ukrainos vyriausybei taip pat būtina visapusiškai pasinaudoti šia galimybe“, – pataria ekspertas.
Kyjivui reikia konkretumo, o ne idėjų
Vienas anonimu panoręs išlikti Europos diplomatas sakė, kad „asocijuotosios narystės“ idėja Ukrainai galėtų būti „geras variantas“, kurį Kyjivui vertėtų „pragmatiškai apsvarstyti ir priimti“. Jo teigimu, „asocijuotosios narystės pakete Ukrainos vyriausybei galėtų būti pasiūlyta siųsti savo ministerijų atstovų dirbti įvairiose Europos institucijose“. „Tai būtų labai vertinga patirtis ir svarbus parengiamasis etapas prieš Ukrainai įgyjant visas teises Europos Sąjungoje“, – sakė pašnekovas.
Kol Europos Sąjungos vadovybė nepadarė konkretaus pareiškimo ir nepateikė Kyjivui veiksmų plano, kuriame būtų paaiškinta, ką reiškia ši simbolinė narystė, koks jos mastas ir poveikis kitų šalių kandidačių perspektyvoms, Ukrainos valdžiai vertėtų labai „labai kruopščiai“ įsivertinti kiekvieną pasiūlymą dėl galimų narystės variantų.
„Reikia, kad pati Europos Sąjunga įsitrauktų daug aktyviau, o ne tik mėtytųsi idėjomis ir erzintų Ukrainos žmones, kurie tikrai ieško šviesos baisaus tunelio, kuriame atsidūrė, gale“, – apibendrino K. Jakimovska.