Didžiausia tanklaivio avarija, įvykusi Baltijos jūroje
1981 m. Klaipėdos uoste įvyko Lietuvos pajūriui daug žalos padariusi tanklaivio „Globe Asimi“ avarija. Tai yra didžiausia tanklaivio avarija, įvykusi Baltijos jūroje. Su Gibraltaro (Jungtinė Karalystė) vėliava plaukiojantis 170 m ilgio tanklaivis „Globe Asimi“ 1981 m. lapkričio 21 d. į tris dalis sudužo ties Klaipėdos uosto šiauriniu molu.
Kaip yra nurodžiusi Aplinkos apsaugos agentūra, pagrindinė nelaimės priežastis – vėjas, kurio greitis siekė 24 m/s, o gūsiuose iki 30 m/s bei įgulos ir laivo kapitono laiku neįvykdytas nurodymas prieš kylant audrai išplaukti į atvirą jūrą. Žmonių aukų pavyko išvengti, įgula sėkmingai išgelbėta, tačiau krovinys – mazutas – išsiliejo į vandenį.
Ekspertų įvertinimu, į jūrą išsiliejo 16 493 tonos naftos produktų. Nuolat keičiantis kryptį vėjas ir bangos plukdė išsiliejusį mazutą iš pradžių gilyn į Kuršių marias, po to tolyn jūros pakrante.
Kai kuriose Klaipėdos laivų remonto įmonių, laivų statyklos prieplaukose ir uoste išsiliejusio mazuto sluoksnio storis siekė iki 30 centimetrų, o žiemos uoste – net iki 50 centimetrų. Naftos dėmė po išsiliejimo, veikiama stiprių vakarų ir pietvakarių vėjų, dreifavo šiaurine Lietuvos pakrante vidutiniškai 4–5 km per parą greičiu, o naftos produktų viršutinė plėvelė – 7–10 km per parą greičiu.
Buvo užterštas 90 km pakrantės ruožas. Užterštumo juosta siekė 5–15 m plotį, o vietomis – net iki 100 m. Pliažai buvo padengti 20–30 cm mazuto sluoksniu. Avarija įvyko atšiauriomis sąlygomis, esant žemai oro ir vandens temperatūrai, uraganiniam vėjui ir virš 4 m bangoms, kurios trukdė avarijos likvidavimo darbams.
Tačiau, kita vertus, esant žemai vandens temperatūrai, mazutas sustingo ir tokios sąlygos sumažino mazuto irimo bei išplitimo tempus. Po avarijos buvo atliekami didžiuliai mazuto surinkimo darbai, kuriuose dalyvavo daugybė organizacijų ir įmonių iš visos Lietuvos, žmonių savanorių, sulaukta pagalbos iš kaimyninių šalių.
Didžioji dalis išsiliejusio mazuto nuo jūros paviršiaus buvo surinkta autocisternomis arba tiesiog rankomis ir perdirbta Klaipėdos įmonėje, užsiimančioje naftos produktų eksportu.
Ekspertų paskaičiavimais, per keletą dienų po tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos nuo jūros paviršiaus buvo surinkta apie 8 tūkst. tonų mazuto. Kita dalis liko jūroje: vandens masėje apie 1,5 tūkst. tonų emulsijos ir ištirpusios medžiagos pavidalu ir 190 tonų paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje. Į paplūdimius išmesta buvo apie 6 tūkst. tonų šių naftos produktų.
Vėliau, maždaug po dviejų savaičių, buvo suorganizuota jūros tyrimų ekspedicija. Užteršto jūros paviršiaus plotas nuo pakrantės atviros jūros link vidutiniškai siekė apie 8 km. Atviroje jūroje aptiktas žymus jūros gelmių užterštumas, 10–50 kartų viršijantis didžiausias leidžiamas koncentracijas.
Mazutas dreifavo tolyn į jūrą ir, žinoma, toliau slinko pakrančių link. Banguojant, skalaujamos pakrantės zonoje susiformavo sluoksniuota smėlio sąnašų ir mazuto masė. Tokio užteršto sluoksnio storis buvo iki 1 metro.
Didžiausia žala padaryta Klaipėdos ir Palangos rekreacinėms zonoms. Nuo 1981 m. gruodžio mėn. iki 1982 m. rugpjūčio mėn. įvairios organizacijos ir savanoriai valė pakrantes. Iškasta ir į karjerus išvežta 600 000 tonų mazutu užteršto smėlio.
Smėlio storį ir paplūdimių profilį jūriniai procesai formavo šimtus ar net tūkstančius metų, todėl tokio didelio smėlio kiekio išvežimas vėliau pasireiškė neigiamais poveikiais. 1983 m. sausio mėn., praėjus 15 mėnesių po avarijos, po uraganinių audrų buvo pažeistas kopų ir paplūdimių stabilumas.
Kaip nurodė Aplinkos apsaugos agentūra, nuo Klaipėdos-Šventosios pakrantės audrų bangos nusinešė į jūrą daugiau nei 900 tūkst. tonų paplūdimių kopų ir moreninių skardžių nuogulų. Didžiausių išplautų plotų ilgis siekė 25 km. Palyginimui, iš skalaujamo Kuršių nerijos 38 km ilgio ploto per tą patį laikotarpį buvo išplauta apie 250 tūkst. tonų paplūdimių sąnašų.
Tyrimų ekspedicijos po avarijos metu daugiausia naftos junginių rasta Klaipėdos uosto akvatorijoje ir jūros dugno nuosėdose, prieš Liepojos uostą. Žiemos mėnesiais naftos sumažėjo 7–5 kartus, o užterštumo lygis iki foninio priartėjo 1982 m. lapkričio mėn. Prasidėjus šiltajam sezonui 1982 m. paplūdimiuose buvo galima poilsiauti.
Naftos junginių kiekio sumažėjimas parodė aukštas Baltijos jūros išsivalymo galimybes. Suintensyvėjęs garavimas atviruose plotuose, vėjas ir bangos paskatino mazuto degradaciją paplūdimio zonoje. Apie 7 proc. avarijos metu išsiliejusių teršalų iširo gamtoje, maždaug 90 proc. surinkta ir utilizuota arba užpilta karjeruose kartu su smėliu, išvežtu iš paplūdimių.
Paskutiniai „Globe Asimi“ laivo likučiai ties šiauriniu molu buvo pašalinti tik 2006 metais.
Tyrimai parodė didžiulę taršą
Teršalų užkasimas Kretingos rajone ir sukėlę didžiausią problemą.
„Delfi“ susipažino su VšĮ „Grunto valymo technologijos“ 2019 m. atlikta detalių ekogeologinių tyrimų ataskaita. Ji rodo, kad situacija yra labai rimta.
Užterštos teritorijos detaliųjų ekogeologinių tyrimo metu grunto taršos lygiui įvertinti buvo paimti 46 grunto bandiniai. Laboratorijoje grunto bandiniuose buvo ištirta bendra (C10-C40) angliavandenilių koncentracija (dujų chromatografijos metodu), kuri juose siekia nuo 0 mg/kg iki 381 000 mg/kg ir didžiąją teršalų dalį sudaro sunkieji C28-C40 eilės ir sunkesni angliavandeniliai. RVp viršijama iki beveik 109 kartų.
Kaip rašoma ataskaitoje, gruntinis vanduo, laboratorinių tyrimų duomenimis, tirtoje teritorijoje yra užterštas sunkesniaisiais naftos angliavandeniliais. Sunkiųjų angliavandenilių koncentracija vandenyje yra nuo 192 mg/l iki 222 mg/l ir viršija RVp nuo 38,4 iki 44,4 karto.
„Detalių ekogeologinių tyrimų duomenys leido įvertinti užteršto grunto kiekį bei patikslinti taršos arealo paplitimą. Šio ekogeologinio tyrimo duomenimis, spėjamai „Globe Asimi“ tanklaivio avarijos metu surinkto ir palaidoto mazuto Kretingos r. sav. Kalgraužės miško žemės sklypo 2826 m2 plote yra 5908 m3 virš RVp naftos produktais užteršto grunto“, – rašoma ataskaitoje.
Tyrimai parodė, kad savaiminis gamtinės aplinkos apsivalymas daugiau kaip per 35 metus nuo avarijos padarinių likvidavimo vietos suformavimo laikotarpio vyksta neefektyviai ir jame esanti tarša skverbiasi vertikalia ir horizontalia kryptimis. Taigi, buvo rekomenduojama parengti teritorijos tvarkymo planą ir likviduoti esančią taršą naftos produktais.
Dėl šios vietos nerimauja ir Laukžemės kaimo gyventojai, kurie yra arčiausiai mazuto užkasimo vietos.
Kretingos rajono meras sakė, kad tai yra didžiulė problema
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius „Delfi“ teigė, kad nuo 2020 m. imta dėti pastangų, kad teritorija būtų sutvarkyta.
„Sovietmečiu, 1981 metais, Baltijos jūroje įvyko didelė ekologinė nelaimė, kai tanklaivis sudužo ir išsiliejo mazutas. Visas tas mazutas buvo surinktas ir atvežtas palaidoti į dvi vietas Kretingos rajone. Didžiausia mazuto vieta yra Kalgraužių buvęs žvyro karjeras. Na, tada, sovietmečiu, niekas negalvojo: šiek tiek prakasė, mazutą supylė, ant viršaus supylė žvyrą. Ir tokiu būdu buvo palaidota. Ta situacija buvo daug metų žinoma. Nuo 2020 m., kai pradėjom darbuotis, iškėlėm šitą klausimą ir ne kartą kalbėjomės su Aplinkos ministerija, su ministrais. Ir vis bandėme vienokia ar kitokia forma grįžti prie to, kad ta teritorija būtų sutvarkoma.
Ten buvo atvežtas visas mazutas, kuris buvo išplautas į jūros krantą. Jis visas buvo renkamas su smėliu, su priemaišomis. Ir jis buvo atvežtas į šį mišką. Ten yra tikrai didelis kiekis“, – „Delfi“ kalbėjo rajono meras.
Tačiau jis teigė, kad savivaldybė dėl taikomos metodikos negali pretenduoti į valstybės paramą.
„Deja, teisės aktai šiandien mums neleidžia pretenduoti į jokias finansavimo gaires, kadangi šita teritorija neatitinka numatytų teisės aktų. Turi būti gyventojų koncentracija 300 kvadratiniame kilometre. Deja, ten yra tik 150 – perpus mažiau. Tačiau ar nuo to kas nors pasikeičia? Niekas nepasikeičia. Teritorija bet kokiu atveju vis tiek yra užteršta.
Su buvusiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu jau kaip ir buvome nuėję į finišo tiesiąją. Netgi kalbėjome, kokios sumos reikėtų sutvarkymui. Netgi diskutavome, per kur reikėtų išvežimą organizuoti. Deja, situacija pasikeitė, atėjo naujas ministras. Šiandien mes kol kas neturime to atsakymo. 2025 m. naujam ministrui buvo pateiktas prašymas peržiūrėti ir pakeisti teisės aktus, kad mes atitiktume šitą finansavimo galimybę.
Vertinant finansavimą, yra numatyta maždaug 753 tūkst. Eur. Tačiau, mūsų žiniomis, šitos lėšos net nebuvo panaudotos. Mes siūlėme pakeisti teisės aktus, kad mes galėtume šitą užterštą teritoriją susitvarkyti“, – kalbėjo A. Kalnius.
Mero teigimu, vandens užterštumas toje vietoje du kartu viršija normas.
„Mes netgi darėme monitoringą, ar šitas mazutas turi įtakos geriamam vandeniui, ar jis nenueina į giluminius gruntinius vandenis. Vandens užterštumas toje vietoje viršija normas du kartus. Ir tai yra blogas signalas. Vadinasi, mazutas skverbiasi į geriamus vandenis. Bet atsakymas paprastas – mes nepakliūvam į tą teritoriją, kur mes galėtume sutvarkyti. Pačiai savivaldybei tai būtų labai didelė našta skirti milijonus tokiai problemai. Ir tai nėra vien tik Kretingos rajono problema. Jeigu pasižiūrėsite geografiškai, šalia yra Šventosios upė. Taip pat visiškai netoli yra Palangos kurortas. Kas gali paneigti, kad mazutas ten kada nors negali užsidegti. Tie degimo procesai tikrai gali būti ne mūsų naudai“, – aiškino A. Kalnius.
Anot jo, iš pradžių buvo skaičiuota, kad taršos židinio likvidavimui reiktų maždaug 10 mln. Eur. Tačiau savivaldybė supranta, kad tokią sumą surinkti gali būti sudėtinga. Todėl galiausiai skaičiavimai buvo atnaujinti ir taršai pašalinti reiktų daugiau nei 1 mln. Eur.
„2020 m. buvom į drastiškesnį finansavimą pretendavę. Skaičiavome ir tilto patvarkymą, nes sunkiasvoris transportas turėtų važiuoti. Tai susidarė iki 10 mln. Eur. Tikrai nemaža suma. Galbūt dėl to ir sustojo visas procesas. Vyriausybė ir ministerija tikrai nerado tokios pinigų sumos. Tačiau galiausiai pradėjome darbuotis su įmonėmis, kurios galėtų viską sutvarkyti. Ir ta suma yra žymiai sumažėjusi. Tai yra virš 1 mln. Eur. Manome, kad nacionaliniu mastu tai tikrai nėra ta suma, kuri Vyriausybei būtų nepanešama. Tikrai galėtume šitą teritoriją sutvarkyti. Mūsų rajonas būtų dar švaresnis.
Turėtų būti pakeisti tvarkos aprašai pagal ką tu gali gauti finansavimą. Savivaldybė netgi tikrai ieškotų galimybės prisidėti prie šito projekto. Pakeisti tai turėtų Vyriausybė. Tai turėtų inicijuoti Aplinkos ministerija. Ir teisės aktai pasikeistų. Negi žmonių koncentracija vienoje vietoje turi įtakos gamtai. Manau, kad ne. Ar didesnis, ar mažesnis žmonių skaičius, bet gamtai yra žala bet kokiu atveju“, – kalbėjo A. Kalnius.
Jo teigimu, visai netoli nuo taršos židinio yra įsikūrę žmonės. O gamtai esą daroma didžiulė žala.
„Vasarą žmonės yra už kilometro ar pusantro. Ten yra vaikų stovyklavietė, poilsio nameliai. Ten yra gana patraukli, miškinga vieta. Ir tikrai ten naujakuriai kuriasi. Tačiau pastovūs gyventojai yra už keturių ar penkių kilometrų. Gal todėl yra sakoma, kad neaktualu.
Vasarą ten yra kvapas. Aš pirmą kartą ten nuvažiavau 2020 m. Kai yra karšta, tikrai yra naftos produktų kvapas. Vasarą visko ten yra: ir keturratininkai pravažiuoja, kartais žmonės pasikasa žvyro. Pašalaitis gali ir įbristi.
Kalbant apie šulinius, užterštumas yra du kartus padidėjęs. Monitoringą darom kiekvienais metais“, – teigė A. Kalnius.
Nurodė, kiek yra užteršto grunto
Kaip nurodė Lietuvos geologijos tarnybos atstovė Jurgita Jasiūnienė, tarnybai ši problema yra žinoma.
Anot jos, 2011 m. LGT išnagrinėjo UAB „Geotech Baltic“ pateiktą preliminarių ekogeologinių tyrimų ataskaitą dėl naftos produktais užteršto grunto laidojimo teritorijos. Taip pat 2019 m. LGT išnagrinėjo VšĮ „Grunto valymo technologijos“ pateiktą detalių ekogeologinių tyrimų ataskaitą dėl Kalgraužės miško žemės sklypo, kuriame buvo užkastas po tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos surinktas mazutas.
„Įvertinusi abiejų tyrimų duomenis, LGT konstatavo, kad teritorijoje nustatyta neleistina grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais, o taršos požymiai rodo, kad laikui bėgant ji nemažėja ir vyksta jos vertikali migracija. Apie būtinybę rengti teritorijos tvarkymo planą ir atlikti papildomus tyrimus LGT 2019 m. raštu informavo VšĮ „Grunto valymo technologijos“ ir Aplinkos apsaugos departamentą, rašto kopiją pateikdama ir Aplinkos apsaugos agentūrai.
2025 m. LGT pagal kompetenciją išnagrinėjo VšĮ „Grunto valymo technologijos“ pateiktą šio konkretaus taršos židinio poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 2020–2024 m. apibendrinamąją ataskaitą. LGT 2025 m. rašte pažymėjo, kad, šios ataskaitos duomenimis, didžiausia gruntinio vandens tarša naftos produktais fiksuota mazuto palaidojimo vietoje, o mazuto degradacija ir išsiplovimas iš taršos židinio į gruntinį vandenį vyksta lėtai ir nepastoviai, todėl požeminio vandens monitoringą būtina tęsti“, – nurodė J. Jasiūnienė.
Užfiksavus taršą Lietuvos geologijos tarnyba dar 2019 m. nurodė, kad turi būti parengtas teritorijos tvarkymo planas ir pagal jį sutvarkyta užteršta teritorija.
„Kartu pažymėtina, kad LGT nepriima sprendimų dėl konkretaus tvarkymo būdo įgyvendinimo ir nevykdo pačių tvarkymo darbų – jos vaidmuo šiuo atveju yra ekspertinis ir vertinamasis. Pagal savo kompetenciją LGT atlieka jai pateiktų žemės gelmių tyrimų duomenų ekspertinį vertinimą ir valdo duomenis apie žemės gelmes.
Konkretus tvarkymo būdas turi būti parenkamas teritorijos tvarkymo plane, atsižvelgiant į tyrimų duomenis, kainos ir gaunamos naudos santykį, o už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir įgyvendinimą pagal galiojantį reglamentavimą atsako teritorijos valdytojas / savininkas / naudotojas ir kitos institucijos pagal jų kompetenciją“, – aiškino J. Jasiūnienė.
Ji negalėjo pasakyti, kiek lėšų reikėtų teritorijos sutvarkymui.
„Lietuvos geologijos tarnyba tokių skaičiavimų neatlieka, juos atlieka užterštos teritorijos tvarkymo planą rengiančios įmonės, o tvarkymo planui nustatyta tvarka pritaria Aplinkos apsaugos departamentas“, – dėstė J. Jasiūnienė.
Jos teigimu, Aplinkos apsaugos departamento (konkrečiau – Klaipėdos RAAD) užsakymu 2011 m. LGT, remdamasi tyrimų duomenimis, konstatavo, kad gamtinei aplinkai daroma žala, nes grunte ir požeminiame vandenyje buvo nustatyta neleistina tarša naftos produktais, t. y. viršytos naftos produktų ribinės vertės.
Lietuvos geologijos tarnybos atstovė pažymėjo, kad 2019 m. tyrimų ir 2025 m. požeminio vandens monitoringo duomenimis, gruntas ir požeminis vanduo tebėra neleistinai užteršti.
Taip pat J. Jasiūnienė nurodė, kiek teritorijoje yra atvežta mazuto.
„LGT disponuoja tyrimų metu nustatytais duomenimis apie užteršto grunto paplitimą: 2019 m. detalių ekogeologinių tyrimų pagrindu buvo apskaičiuota, kad iki 6,3 m gylio užteršto ir valytino grunto plotas sudaro apie 2826 m², tūris – apie 5908 m³“, – aiškino J. Jasiūnienė.
Atliekamas monitoringas
Aplinkos apsaugos departamento atstovai „Delfi“ nurodė, kad jiems ši problema yra žinoma. Tačiau departamentas laikėsi kitos nuomonės nei Lietuvos geologijos tarnyba. Esą tarša mažėja.
„Vienas iš galimų sprendimų – užteršto grunto iškasimas ir išvežimas, kuris Lietuvoje yra dažniausiai taikomas metodas. Tačiau dėl didelio užteršto grunto kiekio ir didelių sąnaudų (virš 1 mln. eurų), siūloma vertinti ir alternatyvius teritorijos tvarkymo scenarijus.
Taip pat šiuo metu taikomas natūralios savivalos procesų stebėjimas (monitoringas), nes nustatyta, kad tarša mažėja“, – aiškino AAD atstovai.
Jie teigė, kad poveikis aplinkai vertinamas per požeminio vandens monitoringą.
„Nustatyta, kad požeminio vandens būklė gerėja (tarša mažėja dėl natūralių procesų). Tačiau kai kuriais atvejais fiksuoti ribines vertes viršijantys naftos angliavandenilių kiekiai (1,7–2 kartus). Didžiausia tarša nustatyta tiesiogiai mazuto palaidojimo vietoje. Tarša sklinda lėtai ir nenuolat“, – aiškino AAD atstovai.
Nori papildomos analizės
Valstybinių miškų urėdijos atstovas Ervinas Romanovas „Delfi“ teigė, kad urėdija deda pastangų, kad taršos židinys būtų likviduotas.
„Taip, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) šią situaciją ne tik žino, bet ir ypač ja rūpinasi: stebi šią vietą bei atlieka visas būtinas procedūras, kad tarša būtų tinkamai valdoma. Teritorija yra VMU patikėjimo teise valdomame valstybiniame žemės sklype, todėl urėdija aktyviai dalyvavo derinant tvarkymo planą ir teikė esmines pastabas jo tobulinimui“, – teigė E. Romanovas.
Kokį problemos sprendimo būdą siūlo urėdija?
E. Romanovas pateikė tokį atsakymą: „Urėdija noriai bendradarbiauja su visomis institucijomis ir siekia galutinio problemos sprendimo – visiško užteršto grunto pašalinimo. Tačiau VMU pabrėžia rimtus infrastruktūros iššūkius:
1. Logistikos krūvis. Planuojama išvežti apie 5908 m³ užteršto grunto (tai sudaro daugiau nei 10 300 tonų) ir atvežti tiek pat švaraus grunto.
2. Kelių būklė. Transportavimui numatyti vietiniai keliai, kurie jau šiuo metu reikalauja taisymo. Atlikus tokio masto logistikos darbus (iš viso apie 20 000 tonų svorio pervežimą), tikėtina, jog tam tikrose atkarpose bus reikalingas kapitalinis kelių remontas.
3. Tiltų problema. Projekto svarstymo metu buvo konstatuota, jog esami keliai ir kai kurie tiltai (įskaitant medinius) nėra pritaikyti tokio svorio sunkiasvorei technikai judėti. Nors plane numatyta pareiga sutvarkyti sugadintus kelius, jų būklė yra vienas iš kritinių veiksnių planuojant darbus.“
Urėdijos atstovas kaip ir Kretingos rajono meras A. Kalnius bei Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad teritorijos sutvarkymas kainuotų daugiau nei 1 mln. Eur.
„Remiantis 2019 m. VšĮ „Grunto valymo technologijų“ parengtu tvarkymo planu, bendra preliminari visų darbų sąmata siekia 1 087 885,35 EUR (su PVM). Ši suma apima paruošiamuosius darbus, užteršto grunto iškasimą, transportavimą, utilizavimą bei teritorijos atstatymą švariu gruntu“, – teigė E. Romanovas.
Jo paklausėme, kada realu būtų utilizuoti miške palaidotas atliekas.
Urėdijos atstovas pateikė tokį atsakymą: „Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu turimas tvarkymo planas buvo parengtas dar 2019 m. Nors jame numatytas preliminarus 8 mėn. darbų grafikas, VMU akcentuoja, kad prieš pradedant faktinius darbus yra būtina atlikti papildomus parengiamuosius darbus:
1. Papildomą studiją, apimančią visus šio projekto etapus, kad būtų įvertintas jų aktualumas šiandienos sąlygomis.
2. Papildomus grunto mėginių tyrimus, nes taršos arealas ir koncentracija bėgant laikui gali kisti, o ankstesnė praktika rodo, kad senesni tyrimų duomenys tampa nebetikslūs.
3. Papildomą kelių būklės vertinimą, siekiant užtikrinti, kad vietinė infrastruktūra atlaikys numatytą milžinišką transporto krūvį.
4. Teritorijos aplinkos vertinimą gamtiniu aspektu, siekiant maksimaliai apsaugoti miško ekosistemą ir gyvąją gamtą nuo numatomų tvarkymo darbų poveikio.“
E. Romanovo teigimu, žala aplinkai yra dokumentuota: sunkiųjų naftos angliavandenilių koncentracija gruntiniame vandenyje ribines vertes viršija nuo 38,4 iki 44,4 karto. Be to, egzistuoja nuolatinė rizika, kad teršalai su gruntiniu vandeniu migruoja Šventosios upės link, todėl būtina užtikrinti, kad tvarkymo darbai būtų pradedami tik po išsamaus ir atnaujinto gamtinio vertinimo.
„Atlikus detalius tyrimus nustatyta, kad 2826 m² plote yra palaidota 5908 m³ naftos produktais užteršto grunto. Šis kiekis nustatytas 2019 m. tyrimų metu, tačiau minėti papildomi tyrimai būtų reikalingi galutiniam kiekio patikslinimui prieš pradedant kasimo darbus.
VMU pažymi, kad inicijavo šio istorinės taršos atvejo sprendimo paiešką, siekdama užtikrinti likvidavimo darbų finansavimą Europos Sąjungos (ES) ir (ar) valstybės lėšomis.
– komunikavo su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dėl projekto administravimo galimybių, svarstant VMU kaip galimos pareiškėjos statusą;
– vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis finansavimo gairėmis Nr. D1-74 / 02-001-06-08-03 (RE);
– gavo ir sistemino 2019 m. atliktų ekogeologinių tyrimų medžiagą, įskaitant VšĮ „Grunto valymo technologijos“ ataskaitą, perduotą per UAB „Toksika“;
– derino galimą bendradarbiavimo modelį su UAB „Toksika“ ir Kretingos rajono savivaldybe;
– teikė APVA informaciją apie suinteresuotumą projektą įgyvendinti pasitelkiant ES ir (ar) valstybės finansavimą bei aiškinosi galimybę APVA veikti projekto administratore, VMU esant pareiškėja“, – nurodė E. Romanovas.
Aplinkos ministerija mero siūlytus pakeitimus jau padarė
Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Semėnė „Delfi“ teigė, kad pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2020 m. pateiktą informaciją, artimiausias paviršinio vandens telkinys – Šventosios upė, teka už ~500 m į šiaurės rytus nuo teritorijos, už 250 m į pietryčius reljefo pažemėjime yra melioracinių griovių sistema.
Be to, ji nurodė, kad artimiausios sodybos yra už 0,6 km į šiaurę, vienoje iš jų įrengtas 160 m. gylio gręžinys Nr. 7015. Vanduo esą jame išgaunamas iš gerai apsaugoto vandeningo sluoksnio.
Ministerijos atstovės teigimu, pietų kryptimi už 500 m matomos dvi sodybos, tačiau jos nuo palaidojimo vietos yra atskirtos reljefo pažemėjimo.
„Po tanklaivio avarijos (1981-11-21) surinktas smėlio-mazuto mišinys buvo supiltas ant nelygaus smėlio ir žvyro sluoksnio karjero dugne ~3 m. gylyje ir užpiltas 0,5-1,8 m storio atvežtinio grunto sluoksniu. Mazutas palaidotas šiaurinėje karjero dalyje ~17130 m3 plote.
Per beveik 39 metų laikotarpį naftos produktai iš supilto užteršto sluoksnio pasklido gilyn ir užteršė smėlį ir žvyrą vietomis iki 6,3 m gylio. Smėlingos žvyringos nuogulos slūgso ant santykinai nelaidžių glacigeninių molingų, nuogulų saugančių gilesnius vandeningus sluoksnius nuo taršos. Gruntinis vanduo kaupiasi smėlio – žvyro sluoksnyje, santykinai negiliai 1,1-5 m gylyje. Gruntinis vanduo teka nuo užterštos teritorijos į pietvakarius link melioracinio griovio ir į rytus-šiaurės rytus link Šventosios“, – aiškino A. Semėnė.
Paklausėme, ar ministerija mano, kad šią problemą reikėtų išspręsti galutinai išvežant ir utilizuojant naftos produktų atliekas.
A. Semėnė pateikė tokį atsakymą: „Atsižvelgusi į Lietuvos geologijos tarnybos pateiktą vertinimą, ministerija kreipėsi į VšĮ „Grunto valymo technologijos“ (toliau – GVT) prašydama atlikti požeminio vandens išteklių monitoringą siekiant stebėti užterštą teritoriją ir VšĮ „Grunto valymo technologijos“, vėliau UAB „Toksika“ (UAB „GVT LT“ 2024-10-21 buvo reorganizuota ją prijungiant prie UAB „Toksika“) pagal 2020-2024 m. parengtą programą vykdė požeminio vandens išteklių monitoringą Kalgraužės miške. Tarnyba, įvertinusi atlikto monitoringo rezultatus, informavo, kad mazuto degradacija ir išsiplovimas iš taršos židinio į gruntinį vandenį vyksta lėtai ir nepastoviai, todėl taršos sklaidos kontrolei reikia tęsti požeminio vandens monitoringą. Ministerija taip pat kreipėsi į VMU prašydama aptverti užterštą teritoriją, siekiant užtikrinti mišką lankančių gyventojų ir gyvūnų apsaugą.
UAB „Toksika“ sutiko tęsti požeminio vandens išteklių monitoringą Kalgraužės miške, 2025-07-01 Tarnyba patvirtinto naują požeminio vandens išteklių monitoringo programą 2025-2029 m.“
Be to, paklausėme, galbūt ministerija turi informacijos, kada realu būtų rasti reikiamas lėšas miške palaidotų atliekų utilizavimui.
Atsakydama į klausimą A. Samėnė, pabrėžė, kad Kretingos rajono mero A. Kalniaus iškelta problema dėl gyventojų skaičiaus jau išspręsta.
„Norėtume pažymėti, kad ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis, gavusi informaciją iš savivaldybių apie galimą taršą, stengiasi reaguoti operatyviai ir kartu su visais susijusiais subjektais ieškoti galimų sprendimų, tačiau Jūsų paklausime minimos užterštos teritorijos atveju nuo pat 2020 m., kada kartu su Kretingos r. sav. aptarti 2019-2020 m. atliktų tyrimų rezultatai, pristatyta apie planus šalia užterštos teritorijos vykdyti požeminio vandens monitoringą (2025 m. sav. gavo vykdyto monitoringo rezultatus), jokios kitos informacijos, susijusios su šia užteršta teritorija, iš Kretingos r. sav. negavome.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi specifinę situaciją dėl bešeimininkės taršos, atsiradusios okupacijos metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atkūrus nuosavybės teises, atgavome jau užterštus žemės plotus, todėl daugumoje atvejų negalime taikyti principo „teršėjas moka“.
Remdamiesi per dešimtmečius surinkta informacija, naudodamiesi Europos Sąjungos investicijomis, nuo 2007 m. kartu su savivaldybėmis įgyvendiname užterštų teritorijų valstybinėje žemėje valdymo projektus. Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Vidaus reikalų ministerija, Centrine projektų valdymo agentūra, savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, parengė ir 2023 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-74 patvirtino Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-03 (RE) „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ finansavimo gaires (toliau – priemonė).
Siekiant sumažinti neigiamą taršos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, užtikrinti gerą dirvožemio, grunto, požeminio vandens cheminę būklę, priemone numatyta finansuoti praeityje kasybos darbais pažeistų (karjerų ir durpynų) ir užterštų teritorijų tvarkymą urbanizuotose ar šalia jų esančiose teritorijose, turinčiose didžiausią potencialą tarnauti visuomenės reikmėms, kad jos taptų rekreacijai, sportui, kultūrai, ūkinei, ekonominei veiklai ir socialiniam gyvenimui tinkamomis erdvėmis tankiai apgyvendintose ir vidutinio tankumo urbanizuotose teritorijose (valstybinėje ir (ar) savivaldybės žemėje). Net 85 proc. priemonei įgyvendinti numatytų lėšų sudaro 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos.
Aplinkos ministerija ne kartą ragino savivaldybes būti pirmaujančiais partneriais, valdant taršą ir užtikrinant aplinkos ir žmonių sveikatos saugą, ir pasinaudoti priemone. Aplinkos ministro 2026 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-3 patvirtintas Gairių keitimas, kuriuo palengvintos Gairėse nustatytos išankstinės sąlygos, t. y. nustatyta, kad projektai įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, kurių gyventojų tankis didesnis kaip 150 gyventojų/km2 (vietoje buvusių numatytų 300 gyventojų/km2), ir aplinkinėje teritorijoje (iki 5 km) (vietoje buvusio numatyto atstumo – iki 2 km). Šio pakeitimo dėka, minima teritorija šiuo metu turėtų atitikti Gairėse numatytą išankstinę sąlygą. Todėl ir šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybė galėtų pasinaudoti priemone suvaldant taršą“, – teigė A. Semėnė.