Gavo apdovanojimą „MULKIS“
Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido „YouTube“ kanalo „Nešvankiai“ vaizdo įrašas, kuriame jie, kaip teigia, bandė, ar R. Žemaitaitis išmoko atskirti tikrą žiniasklaidą nuo apsimetėlių. Rezultatas – Žemaitaitis atvyko į pokalbį su neegzistuojančiu kanalu ir iš jo išėjo su simboliniu apdovanojimu „MULKIS“.
Ši žinia sulaukė prieštaringų reakcijų: vieniems juokiantis iš politiko naivumo, kiti piktinosi patyčiomis.
Tai – ne pirmas kartas, kai „Nemuno aušros“ lyderis buvo apgautas. Kovo mėnesį darbinę kelionę ir susitikimus su JAV administracijos atstovais planavęs politikas gavo lėktuvo bilietus į Niujorką iš Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) atstovu prisistačiusio asmens, tačiau šie pasirodė esą netikri. Vėliau visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, jog Seimo narį apgavo Vašingtono pareigūnu prisistatęs anonimas. Pastarasis Laisvės TV perdavė susirašinėjimus su R. Žemaitaičiu, kuriuose „aušrietis“ negaili kritikos prezidentui Gitanui Nausėdai, kelia abejones dėl JAV ambasados Lietuvoje.
Senas žanras – naujos galimybės
„Delfi“ kalbintų ekspertų teigimu, tokius praktinius pokštus (angl. pranks) galima laikyti satyros forma – nei viena, nei kita nėra naujiena politikoje.
„Visada egzistavo tam tikros kraštutinės satyrinės kritikos formos: anksčiau jos būdavo pamfletų formatu, šiais laikais, kai technologijos taip ištobulėjo ir yra galimybės, iš principo kai kurie veikėjai pasirenka tokius trolinimo būdus, kai gali pasityčioti, pasijuokti iš oponento“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.
Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius savo ruožtu pastebėjo, jog tokių atvejų netrūksta ir tarptautinėje politikoje: ant kabliuko, esą sulaukė skambučio nuo įtakingo politiko, yra pasimovęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, JAV kongreso nariai, tuometinis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ir kiti aukšto rango politikai.
„Anglų kalboje yra žodis prank: pokštas, bet kai kada ne visai pokštas, vieniems juokinga, kitiems nejuokinga. Jų yra daug. (…) Tai nėra naujas dalykas“, – teigė jis.
Lyg dviašmenis kardas
Pasak M. Martišiaus, nors gali atrodyti, jog į pokštininkų pinkles pakliuvęs politikas lieka kvailio vietoje, realybė rodo ką kita: ši priemonė tik mobilizuoja priešingų pažiūrų žmones.
„Kiek esu pasižiūrėjęs, iš principo tai yra dviašmenis kardas. Viena vertus, tai auditorijos daliai, kuriai tas apgautas politikas, iš kurio pasijuokiama, nepatinka, tai įrodo, kad jis yra nekompetentingas, gali būti lengvai apmulkintas. Tie, kuriems tas politikas patinka, laiko, kad tai yra puolimas prieš tą politiką, mes visi galime būti apgauti“, – paaiškino ekspertas.
„Negalima pasakyti, kad tam politikui vien žala padaroma – tai yra tam tikras elektorato susitelkimas pagal jų priklausomybę“, – sako M. Martišius.
Tai pastebi ir N. Maliukevičius, teigdamas, jog iš šios konkrečios situacijos laimėtojais išeis ne tik pokšto autoriai, bet ir R. Žemaitaitis.
„Tai dar kartą suteikia viešumo, argumentų, kad prieš jį yra taikomos kažkokios nešvarios technologijos, tai čia tokia win-win situacija: tie prankeriai turės sau matomumo, bet lygiai ir Žemaitaitis turės argumentų skelbti, kad su juo visi bando susidoroti, jis kovoja su visais ir su visa sistema“, – teigė jis.
Atskleidžia politikų neišmanymą
Abu ekspertai atkreipė dėmesį, jog konkrečiai R. Žemaitaitis į panašią situaciją patenka nebe pirmą kartą.
N. Maliukevičiaus teigimu, tokios situacijos atskleidžia politikų silpnąsias vietas.
„Sakyti, kad politikas, papuolęs į tokius spąstus, yra visai nekaltas, manau, nėra teisinga, nes jis turi mokėti tikrinti informaciją, mokėti dirbti su šaltiniais“, – teigė jis.
Pasak jo, kai tai nėra susiję su įsilaužimais ar kibernetinėmis atakomis, akivaizdu, kad tiesiog nesuveikia „žmogiškasis filtras“, o tai gali sukelti rimtų pasekmių.
„Tu patiki vienu ar kitu ir pradedi dalintis tam tikra informacija. Vienu atveju tai gali pasirodyti tik labai juokinga ir nukenčia tik tavo reputacija, kitu atveju ta informacija gali būti tokia svarbi, kad gali nukentėti mūsų nacionaliniai interesai“, – pastebėjo.
Pasak eksperto, visi, taip pat ir politikai, turi suprasti, kad technologijos tik tobulės ir galimybių kurti įtikinamą apgaulę – tik daugės, todėl politikai turi būti tam pasiruošę.
Išnaudoja propagandai
N. Maliukevičius taip pat atkreipė dėmesį, jog šį metodą, tam, kad pasityčiotų iš savo oponentų, dažnai pasitelkdavo Kremlius bei priminė, kai tokie atvejai pasitelkti prieš Lietuvos politikus.
2021 metais tuometinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis, tikėdamas, kad kalba su rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komandos nariu, dalijosi savo įžvalgomis apie JAV politiką bei patarė neklausyti, ką sako G. Nausėda.
M. Martišiaus teigimu, tokie atvejai kelia klausimų ne tik dėl politikų patiklumo, tačiau, kai kuriais atvejais, ir dėl politikų kontaktų nutekinimo ar laiku nesuveikiančių apsaugos mechanizmų.
Todėl, pasak jo, politikai, įvertinę tokią riziką, turėtų, pavyzdžiui, neaptarinėti jautrios ar slaptos informacijos telefonu.
Atvirumo klausimas
Vis dėlto M. Martišius atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą: jei politikai taps itin atsargūs, tai gali pradėti kenkti jų veiklai, kurioje itin svarbu palaikyti santykius su įvairiomis grupėmis.
„Vienas iš politikų darbo laukų – bendravimas su rinkėjais, su žiniasklaida – tiesiog komunikavimas“, – pastebėjo jis.
Todėl politikui būtų rizikinga pradėti įtariai žiūrėti į visus skambučius ir, pavyzdžiui, nebebendrauti su žurnalistais, kurių nepažįsta.
„Žmonės ateina, išeina, skambina nauji žmonės – apsisaugoti yra pakankamai sudėtinga“, – pridūrė ekspertas.
Jis taip pat pastebėjo, jog tai, kad į panašias situacijas patenka ir tokie žmonės kaip D. Trumpas, rodo, jog nuo jų apsisaugoti nėra taip lengva: „net tokiose šalyse, kuriose yra didžiulis aparatas, kuris turėtų patikrinti, peržiūrėti ir taip toliau, kažkokiu būdu yra apeinamas šitas dalykas. Kol kas tokios istorijos, kai kažkas būtų išpliurpęs per tokį telefoninį prank’ą valstybės paslaptis, nebuvo, bet jautrios informacijos buvo padalinta šiek tiek“.
Ribą tarp pokšto ir nusikaltimo vertintų teismas
Ekspertų teigimu, riba tarp pokšto ir nusikaltimo tokiais atvejais yra iš tiesų slidi: tai lemia tiek atskleistos informacijos turinys, tiek galima žala.
„Iš principo, kadangi žala dažniausiai yra nepadaroma, visuomenei žalos nėra, tai tada tie politikai gali teistis civiline tvarka“, – sakė M. Martišius.
Ekspertų žiniomis, Lietuvoje tokių atvejų iki šiol nėra buvę.
Pasak M. Martišiaus, žala galėtų kilti, jei politikas tokiame pokalbyje atskleistų slaptą ar jautrią neviešo pobūdžio informaciją.
„Riba tikrai kartais slidi: nes jeigu apgaulės metu išviliojami pinigai ar nacionaliniam saugumui svarbi informacija, tai gal gali tapti kriminalinio tyrimo objektu. Tačiau motyvai būna įvairūs. Būna oponentų prank’ai, mes turime ir tokių atvejų, kai tai išnaudoja Rusijos saugumo tarnybos“, – apibendrino N. Maliukevičius.