Elektra praėjusią savaitę brango 32 proc.

Bendrovės duomenimis, balandžio 27–gegužės 3 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo iki 48 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 40 eurų už MWh.

„Praėjusią savaitę elektros kainos išliko vienos mažiausių šiais metais. Taip nutiko dėl pakankamai didelės atsinaujinančių išteklių gamybos ir trumpesnės darbo savaitės. Maždaug pusę šalies poreikio pagamino vėjo jėgainės, dar ketvirtadalį pridėjo saulės elektrinės“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. iki 207 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 98 proc. šalies poreikio.

Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 202 GWh elektros – 22 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 259 GWh.

Daugiausia elektros praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba sumažėjo 32 proc. iki 103 GWh. Taip pat saulės elektrinių generacija sumenko 5 proc. ir siekė 52 GWh, hidroelektrinės pagamino 17 GWh, šiluminės jėgainės taip pat 17 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 51 proc., saulės jėgainės – 26 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Bendras elektros importo kiekis per savaitę augo 44 proc. iki 82 GWh. Fiksuojama, kad 51 proc. importo buvo iš Švedijos, 39 proc. – iš Latvijos, o likę 10 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 23 proc. nuo 103 GWh iki 79 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 27 proc. – į Latviją, 21 proc. – į Lenkiją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 57 proc. Lenkijos ir 38 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 35 proc. Švedijos ir 35 proc. Lietuvos kryptimis.