Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjęs Šaltasis karas truko kelis dešimtmečius. Tiesioginio Vakarų ir Sovietų Sąjungos karo nors ir nebuvo, bet situacija įkaito tiek, kad svarstyta net apie branduolinį susidūrimą.
Bet Šaltasis karas pasibaigė, pasaulis atsipalaidavo. Tik neilgam. Atmosfera pasaulyje dėl karų toliau kaista. Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas suskaičiavo ir paskelbė – pernai visos pasaulio šalys pasiekė naują išlaidų gynybai rekordą.
Visas pasaulis ginkluojasi
Skaičiuojant doleriais – beveik 3 trilijonai. Eurais tai būtų apie 2,5 trilijono. Palyginimui, šių metų Lietuvos biudžeto pajamos – 21 milijardas eurų – net 117 kartų mažesnė suma.
„Yra sakoma, kad ginkluojamės, kad karo nebūtų. Bet iš tiesų ta įtampa yra. Ir visas pasaulis pamatė tą grėsmę“, – teigia Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Į ką tai išvirs? Gali būti įvairiai. Gali būti ginklavimosi varžybos, tačiau ginklavimosi varžybos gali būti garantas tam tikro balanso, nes ir daugiapoliame pasaulyje gali būti taika. Neatmeskime, kad taikos metu periferijoje gali įvykti įvairūs kariniai konfliktai, kaip ir Šaltojo karo metais“, – komentuoja konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tyrėjai išlaidas sugrupavo pagal žemynų kategorijas. Pirmauja abu Amerikos kontinentai – didžiausia dalis, suprantama, tenka Jungtinėms Valstijoms, jos pernai gynybai skyrė apie 800 milijardų eurų.
Į ketvirtą daugiausiai gynybai skiriančių šalių vietą pakilo Vokietija. Pernai jie savo biudžetą padidino net 24 procentais, lyginant su 2024 m. Pirmą kartą nuo 1990 peržengė simbolinę 2 procentų BVP finansavimo ribą. Vokietija garsiai sako, kad jos tikslas turėti stipriausią kariuomenę Europoje, nors dar invazijos į Ukrainą pradžioje Bundesveras buvo nustekentas.
„Vokietijos krašto apsaugos ministrė sako „Dieve mano, ukrainiečiai prašo, mes nieko neturime. Mes 50 metų nesiginklavome. Mes turime rezervinę armiją, bet mes neturime nei ginklų, nei šovinių, nei panašiai“, – teigia R. Motuzas.
Nuo Vokietijos iki Japonijos
Įspūdingai skamba Ukrainos kaina, ginantis nuo okupantų. Ji pernai savo gynybai skyrė virš 70 milijardų eurų, bet tai sudarė net 40 procentų jos BVP.
Dalintis savo technologijomis, kartu ir uždirbti, panoro ir Japonija. Ilgus dešimtmečius šalyje buvo įtvirtintas visiškas ginkluotės eksporto draudimas. Dabar japonų vyriausybė draudimą naikina.
„Šie sprendimai buvo priimti tuo metu, kai mūsų šalį supanti saugumo aplinka keičiasi vis sparčiau. Jie padeda užtikrinti Japonijos saugumą, kartu dar labiau prisidedant prie taikos ir stabilumo regione ir tarptautinėje bendruomenėje“, – komentuoja Japonijos vyriausybės atstovas Minoru Kihara.
Šis žingsnis vadinamas istoriniu, o jį iš karto sukritikavo apie pasaulinį dominavimą galvojanti Kinija. Ginklavimosi varžybų, tikėtina, netrokšta ir pati Rusija. Jeigu bus sutarta dėl paliaubų Ukrainoje, Kremlius, tikėtina, pabandys atpalaiduoti Vakarus.
„Bandys siųsti Vakarams žinutę, ir ypač Vakarų visuomenėms, kad viskas – karo epocha baigėsi, nesiginkluokite. Nebeinvestuokite į gynybą, atsitraukite nuo šito“, – sako L. Kasčiūnas.
Kad įtampa pasaulyje auga, rodo ir vykstančių karų skaičius. Nors Lietuvoje dažniausiai girdime apie karą Ukrainoje, ar Vidurio Rytuose, įvairūs ekspertai skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje vyksta apie pusė šimto aktyvių konfliktų, nors kiti jų priskaičiuoja dar daugiau – viskas priklauso nuo vertinimo kriterijų. Įvairiais duomenimis, į konfliktus įsitraukusios apie 80 valstybių.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.