„Financial Times“: Putinas vis ilgiau sėdi bunkeriuose ir 70 proc. laiko skiria karui
IMAGO/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas
Rusija sustiprino prezidento Vladimiro Putino saugumo priemones nuogąstaujant dėl galimo pasikėsinimo, jam tampant vis labiau izoliuotam ir pasinėrusiam į karą Ukrainoje, rašo „Financial Times“.
Leidinys pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO), sauganti aukšto rango pareigūnus, drastiškai sugriežtino prezidento apsaugą.
Pasak žmonių Maskvoje, pažįstančių Vladimirą Putiną, bei asmens, artimo Europos žvalgybos tarnyboms, Kremliaus vadovas vis daugiau laiko praleidžia požeminiuose bunkeriuose, detaliai valdydamas karą ir vis labiau toldamas nuo civilinių reikalų.
„Vladimiro Putino izoliacija pastaraisiais metais sustiprėjo, ypač po „Covid-19“ pandemijos pradžios“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau, pasak šaltinio, artimo Europos specialiosioms tarnyboms, nuo kovo mėnesio Kremliaus susirūpinimas dėl valstybės perversmo ar pasikėsinimo nužudyti, ypač naudojant dronus, smarkiai išaugo.
„Šokas po Ukrainos operacijos „Voratinklis“, kurioje buvo panaudoti dronai, iki šiol nepraėjo“, – leidiniui pasakojo asmuo, gerai pažįstantis Vladimirą Putiną.
Primenama, kad praėjusiais metais Ukrainos dronai atakavo Rusijos aerodromus už poliarinio rato. Antrasis asmuo, taip pat gerai pažįstantis Rusijos Federacijos prezidentą, pridūrė, kad baimės dėl saugumo papildomai sustiprėjo po to, kai JAV šių metų sausį sulaikė Venesuelos lyderį Nicolasą Maduro.
Reaguodama į tai, kaip teigiama publikacijoje, Federalinė apsaugos tarnyba dar labiau sugriežtino ir taip griežtas saugumo priemones. Šaltinis, artimas Europos specialiosioms tarnyboms, pridūrė, kad Vladimiras Putinas sumažino savo vizitų skaičių, o asmenų, susitinkančių su juo gyvai, patikros tapo dar kruopštesnės.
Kremliaus vadovas ir jo šeima nustojo lankytis savo rezidencijose Maskvos srityje ir šiaurės vakaruose esančiame Valdajuje.
„Vladimiras Putinas daugiau laiko praleidžia bunkeriuose, ypač Krasnodaro krašte, Rusijos pietuose, dirbdamas iš ten ištisomis savaitėmis, tuo metu valstybinė žiniasklaida naudoja iš anksto įrašytus vaizdus, kad sukurtų normalaus gyvenimo įspūdį“, – teigia leidinys.
Artimiausios aplinkos darbuotojams, ypač virėjams, fotografams ir apsaugininkams, draudžiama naudotis viešuoju transportu, taip pat mobiliaisiais telefonais ar įrenginiais su interneto prieiga jo akivaizdoje. Be to, jų namuose įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos.
Leidinys priduria, kad Rusijoje esantys asmenys, pažįstantys Rusijos prezidentą, teigia, jog pastarieji interneto prieigos trikdžiai Maskvoje taip pat, bent iš dalies, yra susiję su prezidento saugumo klausimais ir apsauga nuo bepiločių orlaivių.
Europos specialiųjų tarnybų duomenimis, FSO agentai šiuo metu vykdo didelio masto patikras pasitelkdami kinologų padalinius ir yra dislokuoti palei Maskvos upės krantus, pasiruošę reaguoti dronų atakų atveju.
Du su Vladimiru Putinu bendraujantys asmenys pažymėjo, kad saugumo priemonių sugriežtinimas sutapo su tuo, jog Vladimiras Putinas, tradiciškai labiau domėjęsis geopolitika, atidėjo vidaus politiką į šalį, kad susikoncentruotų į karą.
„Prezidentas kasdien rengia pasitarimus su kariškiais, sutelkęs dėmesį į operatyvines detales, tokias kaip nedidelių Ukrainos gyvenviečių, einančių iš rankų į rankas, pavadinimai“, – rašo leidinys.
Tuo metu su karu nesusijusiems valdininkams galimybė susitikti su juo paprastai suteikiama tik kartą per kelias savaites ar mėnesius.
„Vladimiras Putinas 70 proc. savo laiko skiria karo vedimui, o likusius 30 proc. – susitikimams su tokiais žmonėmis kaip Indonezijos prezidentas arba ekonominių klausimų sprendimui“, – sakė vienas iš jį pažįstančių asmenų.