Pirmadienį vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leis Rusijos prezidentui siųsti kariuomenės rezervą į kovinius veiksmus net nepaskelbus karo ar mobilizacijos – tiek per antiteroristines operacijas, tiek kariniuose konfliktuose, taip pat ir už Rusijos ribų.
Pasak Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Aleksejaus Žuravliovo, šis sprendimas leis Rusijos kariuomenei prireikus pasitelkti iki 2 milijonų žmonių.
„Mes vykdome tikrus, plataus masto karo veiksmus, tačiau oficialiai karas nepaskelbtas. Šios teisinės subtilybės ribojo gynybos ministerijos manevravimo galimybes, o dabar jos pašalintos“, – sakė jis.
Kalbama apie žmones, kurie savanoriškai tarnavo kariuomenėje, gaudami už tai atlyginimą, išmokas ir lengvatas, o dabar yra rezerve, už kurį taip pat gauna finansines kompensacijas. Pasak A. Žuravliovo, šiuos asmenis bus galima pasitelkti „daug dažniau nei anksčiau“, ir tai, anot jo, „tai visiškai normalu, atsižvelgiant į dabartinę situaciją šalyje“.
Rezervo kariams bus organizuojami „specialūs mokymai“ iki dviejų mėnesių trukmės, skirti vykdyti „gynybos užduotis“. Tam bus pataisyti įstatymai „Dėl karo prievolės ir karinės tarnybos“ bei „Dėl karių statuso“.
Pakeitimai taikomi tik tiems piliečiams, kurie savanoriškai pasirašė sutartį dėl buvimo rezerve ir netaikomi paprastiems atsargos kariams, paaiškino Rusijos teisininkų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas Igoris Čerepanovas.
Vis dėlto rezervo kariai galės būti siunčiami į įvairias užduotis – net ir į Ukrainos frontą. Įstatyme numatyta galimybė naudoti rezervą už Rusijos ribų, o tai, pasak Dūmos gynybos komiteto vadovo Andrejaus Kartapolovo, gali aprėpti Sumų ar Charkivo sritis, kur vyksta karo veiksmai, tačiau oficialiai šios teritorijos nepriklauso Rusijai.
Pasak žmogaus teisių aktyvisto Grigorijaus Sverdlino, ši iniciatyva atrodo kaip „draudimo priemonė“ tuo atveju, jei mobilizacija būtų užbaigta, o žmonių vis tiek pritrūktų:
„Atrodo, kad valdžia tiesiog suteikia sau daugiau laisvės veikti ir spręsti savo nuožiūra“, – sakė jis.
Pagal galiojančius įstatymus, kariuomenės rezervą galima siųsti į kovą tik paskelbus mobilizaciją, o tam būtinos specialios mobilizacijos komisijos. Pasak teisininko Artiomo Klygos, šios komisijos nebeveikia nuo 2023 m.
„Matome, kad valdžia vengia antrosios mobilizacijos bangos, todėl jiems reikalinga kita procedūra, leidžianti panaudoti mobilizacinį rezervą“, – sakė jis.
Pasak A. Kartapolovo, mobilizaciniame rezerve yra asmenų, turinčių karinę specialybę arba pasirašiusių sutartį su gynybos ministerija.
„Jie pasirašo sutartį, gauna už tai atlyginimą, bet toliau dirba civilinius darbus. Esant reikalui, jie pirmiausia kviečiami į karo prievolės skyrių ir siunčiami į mokymus ar kitus renginius“, – aiškino jis.
Jis pridūrė, kad daugybė rezervo karių šiuo metu yra regionuose, besiribojančiuose su Ukraina.
Pagal V. Putino įsaką dėl mobilizacijos rezervo sukūrimo, į jį įtraukiami žmonės, sudarę sutartį su gynybos ministerija.
Pirmoji sutartis galioja trejus metus. Rezervo kariai kasmet dalyvauja kariniuose mokymuose – per tą laiką jiems išlieka darbo vietos, o darbdaviams valstybė atlygina už jų nebuvimą.