E. Macrono pasirodymu viršūnių susitikimo svečiai galėjo pasimėgauti per valstybinę vakarienę, surengtą Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo rėmuose Armėnijos sostinėje Jerevane.

Dainuojančiam ir pianinu grojančiam E. Macronui kompaniją, sėdęs prie būgnų, palaikė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

Politikai kartu atliko vieno garsiausių Prancūzijos dainininkų Ch. Aznavouro 1965 metų dainą „La Boheme“. Kūrinys pasakoja apie menininkus, prisimenančius skurdų, bet spalvingą gyvenimą bohemiškajame Paryžiaus Monmartro rajone.

Viršūnių susitikime E. Macronas kartu su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu aptarė jo šalies ir Europos Sąjungos sutarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą šalies biudžeto deficitui padengti, rašo „The Telegraph“.

Pirmadienį K. Starmeris sakė, kad susitarimas „labai naudingas Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykiams, o tai labai svarbu šiuo metu vykstančių diskusijų įvairiais klausimais fone“.

Susitarimas galėtų atverti milijardų svarų karines sutartis britų bendrovėms ateinančius dvejus metus aprūpinti Ukrainą ginklais.

Dainos pasirinkimas – neatsitiktinis

E. Macrono pasirodymas Armėnijoje – jau ne pirmasis nufilmuotas Prancūzijos prezidento bandymas dainuoti. Kovo mėnesį jis Prancūzijos branduoliniame lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“, kuris buvo išlydymas į Artimuosius Rytus patruliuoti Hormuzo sąsiauryje, giedojo šalies himną „Marselietė“.

Dainos „La Boheme“ pasirinkimas – neatsitiktinis. Ji svarbi tiek Prancūzijai, tiek Armėnijai – Ch. Aznavouras gimė Paryžiuje, tačiau jo tėvai – nuo genocido pabėgę armėnai.

Ch. Aznavouras savo dainininko karjerą pradėjo dar vaikystėje Antrojo pasaulinio karo metais linksmindamas svečius savo tėvų armėniškame restorane. Jo šeima savo bute Paryžiuje karo metais slėpė daug žydų ir armėnų. Vėliau jis išleido dainą „Ils Sont Tombes“, skirtą 60-osioms Armėnų genocido metinėms. Po 1988 metų žemės drebėjimo įvairiomis kalbomis pasirodė jo daina „Pour Toi Armenie“ – taip pat ir prancūzų bei armėnų kalbomis.

2008 metais Ch. Aznavourui buvo suteikta Armėnijos pilietybė, o po metų jis paskirtas Armėnijos ambasadoriumi Šveicarijoje, kur XX amžiaus aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius kelerius metus ir gyveno. Jis taip pat buvo ir nuolatinis Armėnijos atstovas UNESCO.