Naujienų portalas tv3.lt sekmadienį gavo skaitytojo vaizdo įrašą.
„Iš Rusnės pusės per Skirvytę Rusijos pusėje švenčia Pergalės dieną. Čia atrodo kaip provokacija“, – rašė skaitytojas.
Iš tiesų, kaip ir matyti vaizdo įraše, Kaliningrado pusėje matyti grupė žmonių. Netoli stovi keli autobusai, tad galima daryti prielaidą, kad šie žmonės suvažiavo iš toliau.
Rusnės gyventojai, net būdami kitapus upės, gerai matė Rusijos vėliavas, girdėjo garsiai leidžiamas rusiškas karo dainas.
Saugumą užtikrina pasieniečiai, budės ir pareigūnai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė spaudai Lina Banienė akcentavo, kad Lietuvos ir Rusijos pasienio ruožą tie Šilutės rajonu saugo Valstybės sienos apsaugos tarnyba – būtent pasieniečiai užtikrina saugumą šioje teritorijoje ir reaguoja į su valstybės siena susijusias situacijas.
Tiesa, policijos pareigūnai taip pat bus pasirengę užtikrinti saugumą ir, esant reikalui, reaguoti į pranešimus gegužės 9-osios laikotarpiu.
„Pažymime, kad gegužės 9-osios laikotarpiu pareigūnai kasmet imasi visų būtinų veiksmų, siekdami užkirsti kelią galimoms provokacijoms ar viešosios tvarkos pažeidimams. Sustiprintas dėmesys skiriamas viešosios erdvės stebėsenai, taip pat stebimi asmenys ir jų grupės“, – nurodė L. Banienė.
Policijos duomenimis, ankstesniais metais gegužės 9-osios laikotarpiu Tauragės aps. VPK aptarnaujamoje teritorijoje rimtų pažeidimų ar incidentų, susijusių su draudžiama simbolika ar provokacijomis, nustatyta nebuvo.
Už draudžiamus simbolius – baudos
Valstybės saugumo departamentas (VSD), paprašytas pakomentuoti įvykį, nurodė kreiptis į pasieniečius.
„Gyventojams, pamačiusiems, kad Lietuvoje demonstruojami draudžiami simboliai, reikėtų pranešti policijai“, – primena VSD.
Lietuvos teritorijoje draudžiama viešai demonstruoti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius. Draudimas galioja tiek nacistiniams, tiek sovietiniams ženklams.
Į tai įeina nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ir herbai, ženklai, uniformos, taip pat Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himnas, jei jis atliekamas viešai.
2022-ųjų balandį Lietuvoje buvo uždrausti Georgijaus (Šv. Jurgio) dvispalvės (juodos ir oranžinės spalvų) juostos bei kiti Rusijos karo prieš Ukrainą simboliai.
Už draudžiamų simbolių demonstravimą ar platinimą numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 300 iki 700 eurų, pakartotinai – iki 900 eurų. Taip pat privalomai konfiskuojamas daiktas, kuriuo padarytas pažeidimas.
Gegužės 9-oji Rusijoje – tylesnė ir be karinės technikos
Tuo metu kituose Rusijos regionuose Pergalės diena bus švenčiama tyliau. Rusijos Sankt Peterburgo miesto administracija planuoja smarkiai sumažinti žiūrovų skaičių gegužės 9 d. rūmų aikštėje vyksiančiame kariniame parade.
Apie tai nenurodydamas šaltinio pranešė Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka“.
Valdžia iš pradžių planavo, kad parade dalyvaus apie 5 600 žmonių: 10 ant pakylos, 250 centrinėje tribūnoje, po 700 kiekvienoje šoninėje tribūnoje ir 4 000 atviroje apžvalgos aikštelėje Milijonnajos gatvėje šalia tribūnų.
Planas pasikeitė po teisėsaugos institucijų koordinacinio susitikimo, kuriame dalyvavo gubernatorius Aleksandras Beglovas. Dabar Sankt Peterburgo valdžia ketina išduoti tik 310 kvietimų į Rūmų aikštę – ant pakylos ir į vieną tribūną. Visiškai atsisakyta žiūrovų zonos šalia tribūnų.
Kaip praneša „Telegram“ kanalas „Rotonda“, remdamasis miesto teisėtvarkos komitetu, Smolnio (miesto savivaldybės) pareigūnai dar nenusprendė, ar „Nemirtingojo pulko“ eisena vyks gyvai Sankt Peterburge. Ankstesniais metais renginys vykdavo internetu dėl, pareigūnų teigimu, „padėties šalyje“.
„Nemirtingasis pulkas“ – tai masinė akcija, kurios metu žmonės Gegužės 9-osios parade žygiuoja nešini kare dalyvavusių savo artimųjų portretais, taip simboliškai pagerbdami jų atminimą. Ši akcija atsirado kaip privati piliečių iniciatyva, bet Rusijos valdžia, pamačiusi didžiulį jos populiarumą, perėmė jos kontrolę ir ilgainiui pavertė valstybinės ideologijos ir patriotizmo skatinimo įrankiu.
2026 m. gegužės 9-osios karinių paradų ir eitynių formatas aptariamas ir tikslinamas įvairiuose miestuose. Jau anksčiau buvo pranešta, kad Pergalės paradas Maskvos Raudonojoje aikštėje šiemet vyks be karinės technikos – pirmą kartą nuo 2007 m. Rusijos gynybos ministerija šį sprendimą aiškino „dabartine operatyvine situacija“.
Pergalės diena apipinta propagandinių naratyvų
istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas, kalbėdamas portalui tv3.lt, pabrėžia, kad Gegužės 9-osios minėjimo esmė Rusijoje yra parodyti, kad Kremliaus režimas yra vienas galingiausių pasaulyje.
„Istorinis fonas propagandai yra perteikiamas per tą prizmę, kad būtent Sovietų Sąjunga, o Rusija yra Sovietų Sąjungos teisių ir tradicijų perėmėja, nugalėjo didįjį pasaulio blogį – Adolfą Hitlerį ir fašistinę Vokietiją. Ir aplink šį dalyką mėginama formuoti visą Rusijos įvaizdį, kaip supervalstybės, nes kitose srityse kokiais nors pasiekimais pasigirti negalima“, – akcentuoja istorikas.
Visgi M. Nefas atkreipia dėmesį, kad II-ojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjungos pergalę nulėmė keli veiksniai – sąjunga su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV Lendlizo programa) bei tai, kad Vokietija kariavo 2 frontais.
„Taip, Sovietų Sąjunga II-ajame pasauliniame kare pateko tarp laimėjusių valstybių, bet ji nebuvo viena. Jau Šaltojo karo metais buvo mėginta išryškinti tai, kaip atskirą karą. Todėl neatsitiktinai netgi kitas pavadinimas buvo pradėtas formuoti, kad tai yra didysis tėvynės karas.
Bet svarbiausias dalykas, kad bendroje II-ojo pasaulinio karo istorijoje nutylima, kad 1939-aisiais metais Sovietų Sąjungos vykdytos užsienio politikos raiška ir tapo viena iš II pasaulinio karo priežasčių. Ta raiška buvo agresyvi, užimti aplinkines teritorijas, ir todėl Molotovo–Ribentropo paktas buvo pasirašytas su nacistine Vokietija ir 1939 metų rugsėjį sovietai veržiasi į Lenkiją ir jos rytinę dalį okupuoja. Tai šitie faktai yra nutylimi“, – pastebi M. Nefas.
Istorikas išskiria ir tai, jog ši diena rusų žymima kaip pergalės diena, nors tuo metu karas dar nebuvo visiškai baigtas, kadangi jis dar oficialiai tęsėsi Tolimuosiuose Rytuose.
„Ji minima gegužės 9-ą todėl, kad Sovietų Sąjunga su Vokietija pasirašė atskirą kapituliacijos aktą. Čia specialiai Stalinas norėjo išryškinti, kad neva jie labiau yra nukentėję, svarbesni, jiems netiko bendras kapituliacijos akto pasirašymas.
O kitas momentas, kad Pergalės diena nežymi karo pabaigos Rytų Europai, nes tokios valstybės kaip Lietuva, Latvija, Estija, liko okupuotomis“, – aiškina istorikas.