Rusų pasitraukimas iš Kidalio įvyko džihadistų kovotojams ir etniniams tuaregų separatistams, kurie ir anksčiau buvo susigrūmę su Rusijos pajėgomis, surengus žaibišką puolimą. Malio vyriausybė atakas, įskaitant išpuolius sostinėje Bamake ir kituose miestuose, pavadino bandymu surengti perversmą, skelbia „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.
Rusija nusprendė išvesti pajėgas iš Kidalio praėjus beveik 30 mėnesių po to, kai jos samdiniai surengė neva pergalingą fotosesiją: iškėlė vėliavą po mūšio, kurio metu buvo užimtas miestas, žinomas kaip tuaregų sukilėlių tvirtovė.
Neaišku, ar pajėgų išvedimas iš Kidalio byloja planus išvesti visą „Africa Corps“ iš Malio. Rusijos karininkai mano, kad ne.
Visgi, anot ekspertų, aišku viena – Rusijos operacija pakriko.
„Rusai ten atvyko saugumo situacijai pagerinti. Jie teigė, kad įgyvendina užsibrėžtus tikslus, o dabar labai gėdingai išvyksta“, – pakomentavo Ulfas Laessingas, Malyje gyvenantis Berlyne įsikūrusios ekspertų grupės „Konrad Adenauer Foundation“ analitikas.
„Tik pažiūrėkite, ką jie paliko, ištisus dronų valdymo punktus, – davęs interviu Kaire atskleidė U. Laessingas. – „Africa Corps“, Rusija apsimetė daranti daugybę dalykų, bet galiausiai patyrė nesėkmę.“
„Tai didžiausias karinis smūgis, kurį patyrė Rusijos projektas Afrikoje, – sakė Justyna Gudzowska, Vašingtone įsikūrusios tyrimų organizacijos „The Sentry“ vykdomoji direktorė. – Tai didžiulis smūgis rusų reputacijai ir politikai.“
„Padėtis Malyje tebėra sudėtinga“, – teigiama „Africa Corps“ pranešime.
„Wagner“ įpėdinė
„Africa Corps“ įkūrė Rusijos gynybos ministerija po „Wagner Group“ – žinomiausios ir liūdniausiai pagarsėjusios Rusijos privačios karinės bendrovės – likvidavimo.
Vadovaujant įkūrėjui Jevgenijui Prigožinui, „Wagner“ išplėtė operacijas beveik į 10 šalių Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose ir užsiėmė pelninga komercine veikla, neretai taikydama žiaurią karinę taktiką.
Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR) „Wagner“ ir su ja susiję komerciniai padaliniai kasė ir eksportavo deimantus, auksą bei kietmedį ir, gavę vyriausybės pritarimą, naudojo savo karius vietos gyventojams terorizuoti.
„Wagner“ samdiniai suvaidino svarbų vaidmenį Rusijai kišantis į Sirijos reikalus diktatoriaus Basharo al Assado režimui sustiprinti, o vėliau ir Ukrainoje, kur „Wagner“ daliniai kovojo petys į petį su reguliariąja kariuomene užimant Bachmutą po ne vieną mėnesį trukusių mūšių taikant išdegintos žemės taktiką.
2023 m. birželio mėnesį įsidrąsinęs J. Prigožinas surengė neilgai tetrukusį maištą – nusiuntė karių konvojų Maskvos link. Tada tai buvo laikoma didžiausiu iššūkiu Vladimiro Putino valdžiai per 20 jo valdymo metų.
Po dviejų mėnesių J. Prigožinas žuvo sudužus lėktuvui. Vakarų žvalgyba mano, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas.
Po jo mirties „Wagner“ buvo išformuota, o įvairūs jai priklausę kariniai daliniai prijungti prie kitų karinių bendrovių. Gynybos ministerija perėmė „Wagner“ operacijas Afrikoje.
Į Afriką
„Wagner“ pajėgas į Malį pakvietė karinė chunta, užgrobusi valdžią 2021 m., augant su „Al Kaida“ siejamų islamo ekstremistų keliamai grėsmei. Prancūzijos pajėgos, beveik dešimtmetį praleidusios kadaise Prancūzijos kolonija buvusioje teritorijoje, pasitraukė 2022 m. Jungtinių Tautų (JT) pajėgos irgi buvo išvarytos.
Rusus Malio vyriausybė apibūdino kaip neva karinius instruktorius.
2023 m. lapkričio mėnesį „Wagner“ samdiniai padėjo vyriausybės pajėgoms užimti Kidalį, esantį teritorijoje, istoriškai laikomoje etninių tuaregų žeme. Panašu, kad miesto užėmimas buvo didžiausias rusų pasiekimas Malyje.
Po aštuonių mėnesių šiaurinėje šalies dalyje esančiame pasienio miestelyje Tinzaouaten tuaregų kovotojai nužudė ir sužeidė dešimtis vyriausybės karių bei Rusijos samdinių. Rusijos karo tinklaraštininkai pareiškė, kad žuvo mažiausiai 20 „Wagner“ samdinių.
2025 m. pradžioje, kai „Wagner Group“ buvo pervadinta į „Africa Corps“, trys dideli konvojai, prikrauti karinės įrangos, įskaitant rusiškus sunkvežimius, tankus, šarvuotąsias transporto priemones ir kitą techniką, pasiekė Bamaką.
„Naujos ginklų siuntos leidžia daryti prielaidą, kad Rusijos vyriausybė neketina atsisakyti savo planų Malyje, nepaisant „Wagner Group“ samdinių pasitraukimo ir galybės nesėkmių“, – teigiama anksčiau šį mėnesį „The Sentry“ paskelbtoje ataskaitoje.
Nėra aišku, ar buvo koks nors išankstinis perspėjimas dėl koordinuotų atakų prieš Kidalį, Bamaką ir kitus taikinius, prasidėjusių balandžio 25 d. J. Gudzowska sakė, kad potencialių ženklų būta, tačiau Malio pajėgos ir „Africa Corps“ akivaizdžiai nesuvokė puolimo masto ir koordinacijos.
Kovotojų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti likimo valiai paliktų tankų ir kitų transporto priemonių bei, regis, dronų valdymo punktas.
Kai kurie apžvalgininkai sakė, kad, sprendžiant iš paliktos įrangos kiekio, rusai pasitraukė skubėdami. Taip pat pranešama apie numuštą Rusijos sraigtasparnį, jo įgula žuvo.
Savo pareiškime „Africa Corps“ sakė, kad sprendimas pasitraukti iš Kidalio buvo priimtas kartu su vyriausybe ir kad keletas sužeistų karių buvo evakuoti. „Africa Corps“ pridūrė, jog puolančias pajėgas sudarė 10–12 tūkst. karių, įskaitant Afrikoje esančius Ukrainos ir Europos samdinius.
Šio teiginio patvirtinti nepavyko.
Malis yra savotiškas „Africa Corps“ operacijų kitose Vakarų Afrikos šalyse, tokiose kaip Burkina Fasas ir Nigeris, modelis, nurodė J. Gudzowska. Savotiškas potencialus įrodymas, jog JT ir Prancūzijos karių išvarymas iš šalies, juos pakeičiant Rusijos samdiniais, yra teisingas sprendimas.
„Kidalio netekimas šį įrodymą paverčia niekais“, – teigė ji.
Praėjus dviem dienoms nuo išvedimo, Rusijos gynybos ministerija išplatino savo pareiškimą, kuriame tvirtino, jog samdiniai pridarė neatitaisomų nuostolių, privertė priešą atsisakyti savo planų, užkirto kelią valstybės perversmui, išsaugojo teisėtos vyriausybės valdžią ir padėjo išvengti masinių civilių žūčių. Taip pat ministerija leido suprasti, kad „Africa Corps“ iš Malio nepasitrauks visiškai.
Rusijos užsienio reikalų viceministras balandžio 28 d. įstatymų leidėjams sakė, kad Kidalio praradimas sukuria didelę problemą.
Rusus puolę kovotojai greičiausiai galvojo, kad samdiniai neketina rimtai priešintis, mano U. Laessingas.
„Tikriausiai jie tikėjosi, jog rusai nesiryš rizikuoti gyvybėmis dėl svetimos šalies vyriausybės. Taip, jie samdiniai, kovoja už pinigus, bet aistra Maliui nedega, – samprotavo jis. – Tai yra strateginis pralaimėjimas, nes Rusija „Africa Corps“ reklamuoja kaip saugumo garantą ir patikimą partnerį. Neva Rusija niekada nepalieka sąjungininkų likimo valiai, bet paliko B. al Assadą Sirijoje, o dabar per daug nesistengia išgelbėti Malio režimą.“