Mokytojai, visuomenės veikėjai, kiti internautai ir net politikai piktinasi, kad paaugliams jau mokyklos suole neva brukami stereotipai apie moteris ir jų padėtį skirtingose pasaulio vietose, o dalis moterų parodomos iš aukos pozicijos.
Į nuvilnijusią kritikos bangą sureagavo ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), ir vienas iš pratybų bendraautorių, geografas Rytas Šalna.
„Galima rodyti pasaulį rožinį, o mes norime parodyti realų pasaulį – toks, koks jis yra iš tikrųjų“, – tvirtino jis.
Kas nutiko?
Septintokams skirtose geografijos pratybose „Žemė“ mokiniai turi atlikti užduotį apie skirtingų moterų gyvenimą. Joje yra pateikta 15 teiginių ir trijų moterų nuotraukos – viena juodaodė ir dvi baltaodės. Moksleivių prašoma kiekvienam teiginiui priskirti vieną moterį iš pateiktų trijų nuotraukų.
Vėliau naudojantis užuominomis prašoma užpildyti lentelę ir palyginti trijų moterų kasdienį gyvenimą.
Tarp pateiktų teiginių nurodyta ir tokių, kurie feisbuke sukėlė nemažą dalies visuomenės pyktį.
„Viena iš moterų yra išsiskyrusi ir turi tris vaikus. Vyras ją paliko“, „Vienintelė ištekėjusi moteris turi septynis vaikus. Ją tėvai ištekino, kai jai buvo 13 metų, nes dėl skurdo šeima negalėjo jos leisti į mokyklą ir išlaikyti“, „Europietė labai daug dirba, ją slegia šeimos našta. Nuolatinė įtampa ir stresas sukelia sveikatos problemų“, – taip skamba keli iš pratybose aprašytų moterų apibūdinimų.
Pirmasis šia užduotimi dar pirmadienį feisbuke pasidalijo tėtis Norbertas Motiejūnas.
„7-os klasės geografijos užuominos. Pakomentuočiau, jei turėčiau bent mažiausią suvokimą apie geografiją (esu baigęs VU geografiją), bet čia, tikriausia, labai didelė INTEGRACIJA iš skirtingų pamokų: etika (ko nereiktų klausti), gyvenimo įgūdžiai (susituokus, nesusituokusios, kaip atrodo 7 vaikų mama), na ir dar bele ko..
Gal kas gali pakomentuoti logiškai ir blaiviai? Gal tik man atrodo septintokų geografija KEISTA?“ – klausė jis.
Kaip Lrytas vėliau komentavo N. Motiejūnas, apskritai vadovėlyje apie šią temą kalbama vienaip, o pratybose – jau kitaip.
„Vadovėlyje yra kalbama apie moterų tobulėjimą, ugdymąsi, augimą, o pratybose jau turime nelabai korektišką, etišką informaciją“, – pastebėjo tėtis.
Pasak jo, šioje užduotyje tiesiog užkoduoti stereotipai.
„Tarkime, įdėta juodaodės moters nuotrauka, ir iš karto sakoma, kad ji yra ne iš Europos. Ir, tarkime, vaikas, nuvažiavęs į Pietų Afrikos Respubiką, sakys, kad mane apgavo, nes čia yra ir baltaodžių. Arba Varšuvoje, Berlyne, Paryžiuje sakys, kad čia yra ir juodaodžių.
Tai mes kalbame apie stereotipus. Kitas dalykas – jaučiamas ir rasizmas“, – pabrėžė N. Motiejūnas.
Pasak tėčio, kai kurie išvardinti teiginiai netgi perša mintį, kad geriau net neturėti šeimos, arba gali apskritai sukelti nenorą būti moterimi.
„Nes esmė, kaip vaikas supranta tą žodį, kaip traktuoja. Mes tikrai galime kelti klausimus, diskutuoti, bet temą galima pateikti ir kitaip“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pats N. Motiejūnas yra baigęs geografijos studijas, dirbęs geografijos mokytoju. Jo septintokė dukra, prisiminė jis, pati iškėlė klausimą dėl pamatytos užduoties.
Sako, kad pateikė ir išankstinį vertinimą
Kritikos tokio pobūdžio užduočiai negailėjo ir geografijos mokytojas Mantas Karanauskas.
„Tik pirmus metus nusipirkau tas pratybas, praeitais metais jų neturėjau. Vakar atsiverčiau, pasižiūrėjau, tai baisu“, – portalui Lrytas sakė mokytojas.
Anot M. Karanausko, labai norėtųsi tikėtis, kad užduotis taip sudaryta ne specialiai.
„Moterys buvo tiesiog pažemintos. Taip, būna moterų, kurios turi visokiausių problemų, kažkur moterys gyvena išsiskyrusios, kai kur neranda darbo, bet tada klausimas – kodėl kalbama tik apie moteris? Kodėl nekalbama apie vyrus?
Pavyzdžiui, vyrų Lietuvoje irgi kur kas daugiau miršta dėl įvairių ligų, dėl alkoholio vartojimo, bet apie tai niekas nekalba. Problema yra sukoncentruota vien tik į moteris“, – vertino geografijos mokytojas.
Pasak pedagogo, panašu, kad užduočių rengėjų tikslas buvo parodyti pasaulio moterų problemas, bet jos pateiktos labai netinkamai, netgi supriešinant.
„Nors šiandien pamokos tema buvo visai kita, parodžiau vienuoliktokams pratybų užduotį, ir mokiniai ją skaitydami pradėjo šypsotis. Paklausiau, ar supranta, kodėl jiems ją rodau – sakė, kad suprantame“, – pasakojo M. Karanauskas.
Tiesa, anot mokytojo, pagal šią temą keistoki teiginiai suformuluoti ir geografijos vadovėlyje.
„Pavyzdžiui, yra parašyta, kad lygios teisės pasaulyje yra užtikrinamos kiekvienam planetos žmogui. Tai visiška nesąmonė – ar kiekvienas žmogus pasaulyje turi teisę balsuoti? Ne. Kokios nors genties žmogus Afrikoje juk irgi yra žmogus.
Dar vienas teiginys, kad daugelyje šeimų darbai yra skirstomi į vyriškus ir moteriškus. O kokiu čia tyrimu remiantis buvo taip padaryta? Norisi tikėti, kad šeimoje gamina ir vyras, ir moteris, kad grindis plauna ir vienas, ir kitas, ir šiais laikais yra tokių profesijų, kur moterų daugėja, ir tai mūsų nebestebina“, – pabrėžė M. Karanauskas.
Jis pats tikino mokiniams šią užduotį bandysiantis paaiškinti per kitokią prizmę.
„Pačią temą paliksiu, ir tiesiog paklausiu, kuo skiriasi gyvenimo sąlygos bendrai žmonių, kurie gyvena skirtingose pasaulio vietovėse. Aš neskirstysiu į tai, kaip gyvena moterys ir kaip gyvena vyrai – mes turbūt aptarsime temą, kaip apskritai gyvena pasaulio gyventojai.
Paminėsime, kad jie turi problemų, kad vienur darbo užmokestis yra mažesnis, kitur – didesnis, kad sveikatos apsauga galbūt skiriasi, vaikų turimas skaičius skiriasi. Jau dabar mes apie tai kalbame, bet mes neskirstome, kad štai, kaip čia dabar yra blogai.
Čia ne tiek pateikiama informacija, kiek galbūt pateikiamas išankstinis vertinimas, ko šiaip neturėtų būti“, – pažymėjo geografijos mokytojas.
Sureagavo pats bendraautorius
Lrytas komentaro kreipėsi ir į vieną iš pratybų „Žemė“ bendraautorių – geografą, keliautoją, geografijos ugdymo turinio kūrėją R. Šalną. Pasak jo, pirmiausia vertėtų pažymėti, kad ši tema atitinka bendrojo ugdymo programą.
„Mūsų bendrojoje ugdymo programoje vienas iš punktų yra kalbėti apie moterų ir mergaičių teises pasaulyje.
Moterų ir mergaičių tematika yra įtraukta į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę, ją vykdo ir Lietuva, o geografija yra mokslas apie teritoriją, apie erdvę, ne tik apie Lietuvą, bet ir kitus pasaulio regionus.
Tad mes per geografijos pamokas vaikams norime jiems suprantama forma pateikti pavyzdžius iš įvairių pasaulio vietų“, – argumentavo R. Šalna.
Pasak geografo, gali atrodyti, kad pateikti apibūdinimai yra stereotipiniai, bet kai kuriuose pasaulio regionuose taip gyvena labai daug žmonių. Vadinasi, tęsė jis, vaikams svarbu parodyti margaspalvį pasaulį, kad moterų ir mergaičių teisės labai daugelyje pasaulio vietų yra neužtikrintos.
„Ir tam pasitelkiame vienos ar kitos šalies pavyzdį. Ar tai yra stereotipas? Jeigu kalbėsime apie visą moterų giminę, galbūt ir stereotipas, bet mes tai vertiname iš europocentristinio taško.
Bet vaikams žinoti tai, kad jų bendraamžiai negali lankyti mokyklų, kad jų bendraamžiai jau gimdo vaikus, kad jų bendraamžės jau priverstos tuoktis, tai ir yra mūsų pasaulio pažinimas.
Galima rodyti pasaulį rožinį, o mes norime parodyti realų pasaulį – toks, koks jis yra iš tikrųjų. Ir tą pradedame daryti jau progimnazijoje, nes mūsų mokiniai, turime sutikti, šiais laikais turi visą įmanomą turinį, tad mato ir žino daug“, – aiškino R. Šalna.
Pasak vieno iš pratybų autorių, tam, jog būtų galima padėti mergaitėms kitose pasaulio dalyse, pirmiausia reikia žinoti, su kokiomis problemomis susiduriama kitur.
„Todėl tai nėra tema apie tai, kad moteris žeminama. Mes kaip tik norime parodyti socialines problemas, socialinės atskirties problemas, kurios yra kituose pasaulio regionuose“, – akcentavo geografas ir keliautojas.
Tiesa, anot jo, svarbu ir tai, kiek pats mokytojas yra pasiruošęs moderuoti diskusiją, paaiškinti ir paplėtoti temą.
Paklaustas ir apie pateiktas trijų moterų nuotraukas, R. Šalna pabrėžė, kad jos yra visiškai asociatyvios ir jas visi gali interpretuoti skirtingai.
„Mes, kaip geografų bendruomenė, nematome čia labai didelės problemos. Mes esame įpratę, kad tuos vaizdus turime rodyti atsargiai. Ar pagal vaizdą galime pasakyti, kad ji būtinai išsiskyrusi, ar turi 13 vaikų, ar nė vieno vaiko, ar mes čia kažkaip tyčiojamės iš moterų – mes kaip tik norime įgalinti moteris, įveiklinti jas, norime kalbėti apie jų problemas, paskatinti diskutuoti apie tai, formuoti pagarbą mergaitėms ir moterims mūsų aplinkoje.
Bet turime nepamiršti ir žinoti, kas vyksta pasaulyje. Kadangi didžioji dalis mokytojų yra moterys, tai jos savo pavyzdžiu ir pasakys, kad pas mus Lietuvoje yra ženkliai geriau. Bet jūs turbūt irgi puikiai suvokiate, kiek Lietuvoje yra moterų pagalbos centrų, krizių centrų.
Tai kam mums jie, jeigu mes manome, kas viskas pas mus yra idealu?“ – svarstė geografas.
Pačios užduoties kūrėjai kol kas koreguoti nežada – tą darys tik tuomet, jeigu sulauks atitinkamų specialistų išvadų ir raginimų. R. Šalna dėkojo už konstruktyvią kritiką, bet tikino kol kas nieko kito be emocinio tono nematantis.
„Žmonės gali turėti nuomonę įvairiais klausimais – dėl LRT, dėl Kapčiamiesčio, dėl socialdemokratų, dėl I. Ruginienės, dėl jūsų puslapio politikos, ką jūs rašote – kai mes gausime labai aiškiai parašytus dalykus, o ne tik kreipimąsi iš bendros erdvės, tada svarstysime ir priimsime sprendimus“, – nurodė pratybų bendraautorius.
NŠA jau kreipėsi į leidėjus
Nacionalinės švietimo agentūros atstovai portalui Lrytas nurodė, jog už vadovėlių ir mokymo priemonių turinio kokybę atsako jų leidėjai. Pasak NŠA, visi Lietuvoje leidžiami vadovėliai ir mokymo priemonės turi atitikti nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
„Pagal juos, tekstinė, vaizdinė, skaitmeninė ir interaktyvi medžiaga turi atitikti dalyko bendrojoje programoje apibrėžtą mokymo(si) turinį ir ugdyti nurodytas mokinių kompetencijas, pateikiamos įvairių tipų užduotys turi atliepti aprašytus pasiekimų lygius.
Turinys turi būti parengtas remiantis patikrintais ir patikimais šaltiniais, be fakto ir dalyko klaidų, nėra diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, vengiama neigiamas emocines reakcijas keliančių asociacijų, būdvardžių ir kategoriškų apibendrinimų, nėra neigiamų ar kitokių lyčių stereotipų“, – nurodoma Lrytas pateiktame agentūros komentare.
Pažymima, jog vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atitiktį reikalavimams vertina vadovėlio leidėjo pasitelkti ne mažiau kaip 3 vertintojai, kurie yra dalyko specialistai arba mokytojai praktikai.
Visgi NŠA patikino, kad į leidėją jau kreipėsi.
„Bet kuris asmuo, pastebėjęs galimą klaidą vadovėlyje, gali kreiptis Nacionalinę švietimo agentūrą.
NŠA, reaguodama į informaciją viešojoje erdvėje, kreipsis į leidėją, kad paaiškintų situaciją ir ištaisytų turinį, esant neatitikimų nustatytiems reikalavimams“, – informavo agentūra.