Žinoma, galima vertinti motociklus ne jiems skirtoje aplinkoje ir padaryti išvadą, kad su sportiniu sunkiai įveiksi smėlio ruožą. Tačiau čia yra du kruizeriai ir abu turi V4 motorus.
Šiemet Lietuvoje debiutavo „Ducati XDiavel V4“ – tai yra rodsterio „Diavel V4“ versija su pakojais priekyje (juos galima sumontuoti ir įprastoje vietoje), žemiau esančia sėdyne ir platesne keleivio sėdyne, ilgesne ratų baze, žemesniu vairu, ne tokio stataus kampo priekine šake.
O štai „QJMotor SRV 600“ (kinų „Geely“ grupei priklausantis gamintojas, kuris valdo ir itališką „Benelli“ prekės ženklą) su V4 motoru yra netikėtumas. Žinoma, gerokai mažesnio darbinio tūrio ir galios, bet visgi keturi cilindrai yra keturi.
Miestas. Čia panašaus nedidelio svorio motociklai (kiniškas motociklas be degalų sveria 219 kg, itališkas – 229 kg) yra pakankamai manevringi ir komfortiški, įvertinus klasę, tačiau tuo panašumas ir baigiasi.
Nes su kinišku V4 gali pradėti važiuoti net ketvirta pavara, o galingam ‚XDiavel“ motorui reikia aukštų sūkių, tad mieste dažniausiai naudoji antrą ir retkarčiais trečią pavarą, neretai tenka jungti ir pirmą (net ir pasirinkus 115 AG „Urban“ važiavimo režimą). Nors, tiesa sakant, tokio tipo motociklams labiau tiktų solidus V2 motoro darbas.
Užmiestis. Čia 168 AG „XDiavel“ nepalieka jokių šansų 68 AG turinčiam „SRV 600“ – vis dėlto technologiškai gerokai pažangesnis itališkas 1158 cm3 V4 „Granturismo“ motoras pasiekia lygiai 100 AG daugiau nei taip pat keturių cilindrų, bet tik 561 cm3 darbinio tūrio kiniškas variklis.
Bet ir vėl netikėtumas – važiuoti greitkelyje su „Ducati“ tampa nemažu fiziniu išbandymu dėl plačiai išskėstų rankų. O siauresnis vairo paėmimas ant kiniško motociklo lemia ir mažesnį oro pasipriešinimą – nors „SRV 600“ dinamika išsikvepia dar nepasiekus ribos, kada atsisveikinama su vairuotojo pažymėjimu, bet sėdėjimo padėtis ir pats važiavimas patogesni. Netikėta.
Vingiuotas kelias. Akivaizdu, kad būtent čia yra „XDiavel V4“ stichija – maksimalus pagreitis įsibėgėjant, kibūs stabdžiai, maksimaliai pritaikoma pakaba ir stebėtinas manevringumas, įvertinant, kad gale yra net 240 mm pločio padanga – čia vidutinio tūrio kiniškas motociklas neturi jokių kontrargumentų, nors važiuoja maloniai ir užtikrintai. Bet tik tiek.
Na, o kalbant apie kainą, tai už vieną italą galima įsigyti keturis kiniškus motociklus. Žinoma, kadangi tai yra toli gražu ne pirmo būtinumo prekė, tai čia jau pirkėjui spręsti ir dėlioti prioritetus, kas jam svarbiau, priimtiniau ir, žinoma, įkandama – daugiau apie šiuos du motociklus žiūrėkite vaizdo apžvalgoje.