„Tai, be abejo, yra žinia, kuri paliečia tiesiogiai ir NATO rytinio sparno, tai yra ir mūsų saugumą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo L. Kojala. Pasak jo, kol kas šis sprendimas nėra detalizuotas, todėl nėra aišku, kaip jis būtų įgyvendintas.
Ekspertas pabrėžė, kad iš Vokietijoje esančių daugiau kaip 30 tūkst. JAV karių atitraukti net ir 5 tūkst. karių būtų sudėtinga. „Tikrai užtruks ir kainuos brangiai, kadangi kariai dislokuoti ten nuolatiniam buvimui su šeimomis“, – aiškino L. Kojala.
Pasak jo, sprendimas dėl Vokietijoje esančių JAV pajėgų nėra vien techninis klausimas. „Tai yra gerokai daugiau negu tiktai vienas konkretus sprendimas, paliečiantis Vokietijoje esantį amerikiečių karių skaičių“, – pabrėžė L. Kojala.
Pasak jo, ši situacija kelia platesnį klausimą dėl JAV įsipareigojimų Europos saugumui. „Tai yra platesnis klausimas apie tai, kaip gali keistis JAV įsipareigojimai Europos saugumui, matant dabartinį transatlantinių santykių kontekstą, kuris iš tikrųjų yra pakankamai įtemptas“, – pastebėjo L. Kojala.
Iššūkis Europai
Iš pradžių Pentagonas skelbė apie 5 tūkst. JAV karių, tačiau vėliau D. Trumpas pareiškė, kad iš Vokietijos jų bus išvesta gerokai daugiau. Kalbėdamas apie tai, ar Europa turi labiau rūpintis savo saugumu, L. Kojala sakė, kad dėl to abejonių nėra.
„Be jokių abejonių, bet tą padaryti bent artimiausiu metu be JAV būtų labai sudėtinga“, – teigė L. Kojala. Jo vertinimu, Europos šalių tikslas išlieka siekis, kad Amerika liktų svarbia Europos saugumo ir gynybos sistemos dalimi.
Ekspertas pabrėžė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės, o tai ypač aiškiai deklaruoja Vokietija. „Jos ir naujausia gynybos strategija akcentuoja, kad Vokietija turi turėti pačią galingiausią konvencinę kariuomenę visame Europos žemyne“, – sakė L. Kojala.
Pasak jo, tai reiškia, kad didžiausia Europos Sąjungos šalis ir didžiausia Europos Sąjungos ekonomika turi prisiimti didžiausią atsakomybę už žemyno saugumą. Tačiau, kaip pabrėžė L. Kojala, „tai bus įmanoma tiktai bendradarbiaujant su JAV“.
Šis bendradarbiavimas, anot jo, prasideda nuo strateginio lygmens, kai kalbama apie branduolinį atgrasymą. „Ir Lietuvą, ir kitas NATO valstybes dengia būtent JAV branduolinis skėtis kartu su britišku komponentu, ir to pakeisti artimiausiu metu nebus įmanoma“, – sakė L. Kojala.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą D. Trumpo anonso aspektą – amerikiečiai Europoje nedislokuos papildomų tolimojo nuotolio raketinių pajėgumų. „Tai turbūt dar kartelį pademonstruoja, kaip sunku Europai užpildyti tas spragas, kurios kūrėsi ne vieną dešimtmetį dėl nepakankamų investicijų į gynybą“, – teigė L. Kojala.
Pasak jo, kai JAV paskelbia, kad kažkas Europoje nebus daroma, trumpuoju laikotarpiu nėra priemonių, kuriomis būtų galima tai tiesiog kompensuoti. „Tai vėlgi parodo, kad ta priklausomybė nuo JAV išliks didelė“, – sakė L. Kojala.
Emocijos – svarbios
Vertindamas, kiek D. Trumpo pasisakymai ir tariami sprendimai priklauso nuo politinių nuotaikų, L. Kojala sakė, kad emocinis dėmuo šioje situacijoje yra akivaizdus. „Kiekvienas kritiškas žodis iš Europos šalių lyderių pusės D. Trumpo atžvilgiu gali sukelti labai didelę emociją ir netgi lemti konkrečius sprendimus“, – teigė ekspertas.
Jis priminė, kad D. Trumpo antrosios kadencijos pradžioje buvo nerimo dėl JAV pajėgų mažinimo Europoje, tačiau pastaraisiais mėnesiais jis buvo gerokai prislopęs. „Europos šalių lyderiai, ir jų patarėjai, ir viešai, ir neviešose diskusijose, kuriose teko dalyvauti, gana optimistiškai kalbėjo apie tai, kad iš tikrųjų panašu, kad D. Trumpo administracija reikšmingų pakeitimų nedarys ir pajėgų iš Europos neatitrauks“, – sakė L. Kojala.
Pasak jo, ši nuotaika pradėjo keistis per pastarąsias kelias savaites, kai kilo karas Irane. Tada tapo aišku, kad Europos šalys nenorės prie jo prisidėti ir netgi nevengs pakritikuoti D. Trumpo.
L. Kojala paminėjo ir Friedrichą Merzą, kuris, anot jo, visą savo kadenciją kanclerio poste stengėsi kiek įmanoma labiau balansuoti. „F. Merzas iš esmės visą savo kadenciją kanclerio poste stengėsi kiek įmanoma labiau balansuoti ir neįsivelti į žodžių mūšį su D. Trumpu, puikiai suprantant, prie ko tai gali privesti“, – sakė ekspertas.
Dabartinėje situacijoje, L. Kojalos vertinimu, svarbiausia kuo greičiau mažinti įtampą. „Vienas iš svarbiausių tikslų ir yra kiek įmanoma greičiau numalšinti tas aistras, išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių“, – teigė jis.
Tačiau kartu, pasak jo, būtina pripažinti, kad pasitikėjimas transatlantiniame lygmenyje stipriai susvyravo. „Santykiai negali būti tarp sąjungininkų grindžiami tokia labai stipriai svyruojančia emocine atmosfera“, – sakė L. Kojala.
Daugiau nuotraukų (32) Hormūzo sąsiaurį dabar blokuoja ir Irano, ir Jungtinių Valstijų karinės pajėgos.
SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Ekspertas pabrėžė, kad sąjungininkų ryšiai turi remtis strateginiais ilgalaikiais interesais.
„Vokietija tikrai yra be galo svarbi partnerė JAV, įskaitant ir tam, kad amerikiečiai dabar galėtų vykdyti karines operacijas Irane“, – sakė L. Kojala.
Jo teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių bazių tokiems veiksmams. Todėl sprendimai dėl JAV pajėgų šioje šalyje turi reikšmę ne tik Europai, bet ir platesnėms amerikiečių karinėms operacijoms.
Kalbėdamas apie galimybę, kad iš Vokietijos ar kitų valstybių išvedami JAV kariai galėtų būti perkelti į Lietuvą ar Lenkiją, L. Kojala sakė, jog tokia tikimybė egzistuoja. „Tas anonsas apie 5 tūkst. karių atitraukimą iš Vokietijos nebuvo detalizuotas“, – priminė jis.
Lenkijos ambicijos
Pasak eksperto, kol kas nėra aišku, ar šie kariai grįš į JAV, ar bus perkelti į kitas bazes. Taip pat neaišku, ar tos bazės būtų Europoje.
„Tikrai terpė įvairiems svarstymams egzistuoja“, – sakė L. Kojala. Jis atkreipė dėmesį, kad neatsitiktinai Lenkijos prezidentas iš karto bando megzti ryšį su D. Trumpu ir kalbėti apie galimybę karius perkelti būtent į Lenkiją.
Ekspertas priminė, kad panašios kalbos skambėjo ir D. Trumpo pirmosios kadencijos pabaigoje. Tuomet D. Trumpas paskelbė, kad iš Vokietijos išves daugiau kaip 10 tūkst. karių, o dalis jų galbūt galėtų atsidurti Lenkijoje.
„Galiausiai tas sprendimas nebuvo realizuotas, bet dabar atsiveria tam vėl terpė“, – sakė L. Kojala. Jo teigimu, Lietuva taip pat yra svarbi šiame kontekste, nes šalyje jau ne pirmus metus yra JAV rotacinės pajėgos.
Pasak jo, apie 1 tūkst. JAV karių Lietuvoje yra labai svarbus atgrasymo komponentas. „Lietuva taip pat garsėja visame NATO kaip viena iš geriausias sąlygas sudarančių priimančiųjų valstybių“, – teigė L. Kojala.
Tai reiškia, kad JAV kariai Lietuvoje ne tik dislokuojami, bet ir turi tinkamas sąlygas treniruotis bei prisidėti prie regiono saugumo. „Aš manau, kad Lietuva tikrai ieškotų galimybių plėsti tą kontingentą, jeigu tai tiktai būtų įmanoma“, – sakė L. Kojala.
Kartu jis perspėjo, kad šio klausimo nereikėtų paversti varžytuvėmis. „Europos saugumas yra nedalomas“, – pabrėžė L. Kojala.
Rusijos ranka
Vertindamas, kiek Vašingtono, Berlyno, Romos ar Londono žinutes seka Kremlius, L. Kojala sakė, kad Rusija tai daro neabejotinai. „Tikisi, kad ta fragmentacija, kurios Rusija siekia NATO kontekste iš esmės per visą NATO egzistavimo laikotarpį, tiktai stiprėtų“, – įspėjo jis.
Pasak eksperto, Rusijai svarbu, kad atsirastų abejonių, ar NATO kaip aljansas gali išlikti. Todėl sąjungininkams būtina parodyti, kad tokie lūkesčiai yra nepagrįsti.
„Kertinis NATO principas, grįstas atgrasymu, o atgrasymas remiamas kolektyvine gynyba ir supratimu, kad mes esame visi sąjungininkai, atsakingi vienas už kito saugumą, yra nekintantis ir tiktai stiprėja“, – sakė L. Kojala. Jo teigimu, praktiniu lygmeniu NATO turi labai gerų rezultatų.
Ekspertas priminė, kad NATO šalių gynybos išlaidos Europoje praėjusiais metais išaugo apie penktadalį. Taip pat padidėjo rotacinių pajėgų skaičius rytiniame sparne.
L. Kojala pabrėžė, kad Vokietijos brigada po truputį persikelia į Lietuvą nuolatiniam dislokavimui. „Tokiame taktiniame operaciniame lygmenyje NATO ne tik tai, kad veikia sklandžiai, bet tam tikra prasme turbūt yra stipresnis negu prieš penkerius ar šešerius metus“, – sakė jis.
Prie NATO stiprėjimo ekspertas priskyrė ir Švedijos bei Suomijos narystę aljanse. Tačiau aukščiausias politinis lygmuo, anot jo, išlieka itin jautrus emocijoms.
„Tas aukščiausias politinis lygmuo yra labai stipriai persunktas emocijos ir dažniau neigiamos emocijos“, – teigė L. Kojala. Todėl, jo vertinimu, labai svarbu, kad emocinė turbulencija nepersiduotų praktiniams sprendimams.
Šis klausimas tampa dar svarbesnis artėjant NATO viršūnių susitikimui. L. Kojala sakė, kad jis vasarą vyks Ankaroje, kur bus būtina demonstruoti vienybę.
„Čia bus labai svarbu demonstruoti tą vienybę, kurios Kremlius tikrai nenorės išgirsti“, – pabrėžė L. Kojala. Jo teigimu, būtent vienybės signalas yra atsakas į Rusijos siekį skaldyti aljansą.