Tautiečiai kaltina jaunimą, kad šis nebenori gimdyti vaikų, o specialistai aiškina, kad situaciją gali išgelbėti tik į Lietuvą atvykstantys dirbti užsieniečiai. O kai kurie sako, kad lietuviai tiesiog zombių tauta, todėl jų išrinkti politikai dar ilgai ignoruos didėjančią problemą.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lyg šaltas dušas kai kuriems žmonėms nuskambėjo TV3 žinių klausimas, ar šie ramūs, kad senatvėje gaus pensiją.

„A… kažkaip nepagalvojau“, – atsiduso moteris.

„Aš manau, kad man tai ramu, bet žiūrint tolyn tai nebus ramu“, – minėjo vyras.

„Reikia pagalvoti apie įvairius būdus, diversifikuoti viską, iš visokių skirtingų pajamų, kad būtų galima gauti senatvėje“, – aiškino gyventoja.

O nuogąstavimai turi pagrindo: gimstamumas Lietuvoje traukiasi, visuomenė sensta. Bet „Sodra“ gyventojus ramina.

„Sistema yra tvari, yra stabili. Pensijų draudimo rezultatas visada yra teigiamas – kiekvienais metais surenkama daugiau įmokų negu išleidžiama“, – pasakojo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

„Du apdraustieji išlaiko vieną senatvės pensininką“

„Mes, pavyzdžiui, tiek metų pradirbome, mano pensija labai maža, jos visada mažos, o jeigu dar ir vaikų nebus, nebus iš ko jų kaupti, tai… aiški ateitis“, – kalbėjo senjorė.

„Nežinau, mano sūnui atskaito tokius mokesčius, kad jis man tris pensijas išmoka praktiškai. Taip kad čia nereikia kalbėti nesąmonių“, – sakė moteris.

„Du apdraustieji išlaiko vieną senatvės pensininką“, – minėjo M. Kozič.

„Ko gero, šitas santykis neišvengiamai, žinokite, prastės“, – sakė Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

„2050 metais mes turėsime santykį 1,5 prie 1. Kai kurios prognozės sufleruoja, kad tas santykis gali siekti vienas prie vieno. Tai įsivaizduokite, kokie turi būti „Sodros“ mokesčiai, kad vienas dirbantysis sugebėtų mokėti solidžią, orią valstybinę pensiją“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Pensijų finansavimo klausimą dar dalinai mes galime visada kaip nors aritmetiškai bandyti sušvelninti šiek tiek padidinus senatvės pensijos amžių, dar kažką…“ – kalbėjo A. Bartkus.

Pensinio amžiaus kėlimas suveiks, pavyzdžiui, profesoriams, bet ne juodadarbiams. Taigi ilgainiui trūks tų, kurie ties kelius ir takus, statys ir įrenginės namus.

„Įsivaizduokime, ką darysime, jei vyresnio amžiaus dalis dirbančiųjų proporcijoje bus stipriai išaugusi. Ko gero, apie gerus kelius bus galima pamiršti“, – aiškino A. Bartkus.

Dauguma TV3 žinių kalbintų žmonių beda pirštu į gimstamumo problemą. Pernai jis Lietuvoje pasiekė seniai regėtas žemumas – gimė kiek daugiau nei 17 tūkst. kūdikių, kone perpus mažiau nei amžiaus pradžioje.

„Blogai vertinu, kad šeimos neturi vaikų arba turi arba turi vieną vaiką“, – minėjo moteris.

„Tai skaičiuoju kiekvieną kartą, kiek šuniukų, kiek mažų vaikų. Nėščią moterį pamatyt aplamai retenybė. Labai reikia susirūpinti“, – sakė vyras.

„Man atrodo, yra visos sąlygos. Tik labai įprato visi patogiai gyventi“, – kalbėjo gyventoja.

„Kad nebalsuoja niekas nieko. Aš nei už Nausėdą balsavau, nei už socdemus, nei už konservus nebalsuoju niekada gyvenime. Bet kažkodėl niekas… eina visi tokie kaip zombiai. Akys išsprogusios. Ir viskas, net mano sūnus – ir tas – už Nausėdą. Kiek prašiau nebalsuot už tą bankininką komunistą“, – piktinosi moteris.

„Gi daug tokių juodukų visokių sėdi. Tai apsiženys lietuvės, pamatysit, bus gimstamumas. Viskas, jum laimingai“, – aiškino gyventoja.

„Čia jaunimas kodėl taip miega? Ypač vaikinai, vyrai…“ – svarstė moteris.

„Ateityje jo… Šeima – brangiausias dalykas. Kai kam ne. Vertybių pokytis tiesiog, manau“, – sakė vaikinas.

„Aš pats nenorėčiau galbūt vaikų. Galbūt kažkam paskata būtų lengvatos piniginiu atžvilgiu, būsto atžvilgiu“, – minėjo jaunuolis.

Pensininkams – didesnių pensijų viltis? Ekonomistai dėl to įžvelgia pavojų: „Lengvų sprendimų nėra“ (tv3.lt koliažas)

„Tais žmonėmis reiktų pasirūpinti, jeigu mes tikime, kad gimstamumas yra teigiamas veiksnys visuomenėje. O tai yra teigiamas veiksnys“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

„Netgi irgi yra etikos, moralės klausimas, kiek valstybė gali lįsti į svetimą lovą“, – sakė A. Bartkus.

Juo labiau gimdymo problemą sprendžiant dabar, jos pirmieji vaisiai ims nokti tik po maždaug 20 metų.

„Kito kelio nėra, tiktai nauji darbuotojai iš užsienio“, – pasakojo A. Bartkus.

„Esant tokiam gimstamumui šalyje itin žemam, koks Lietuvoje šiuo metu yra, praktiškai mums reikės tiek pat imigrantų, kiek gimsta Lietuvos piliečių, tai ilgainiui tik 50 proc. Lietuvoje gimusių bus Lietuvos piliečiai“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Yra kaip yra. – Bet tai gal kažką reikėtų daryti? – Čia jau politikų reikalas, tam ir renkame“, – sakė gyventoja.

„Mes galime konstatuoti tik tai, kad viskas juda labai nepalankia linkme, bet jūs patys esate atsakingi už tą valtį, kurią jūs irkluojate. Kaip jau jūs irkluosite, kaip pasiklosite, taip išsimiegosite, žinokite“, – tikino A. Bartkus.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.