Šalies vadovas G. Nausėda šiuo metu darbo reikalais lankosi Švedijoje. Ten jis susitiks su Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu ir ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.
Kaip nurodoma, susitikimuose bus aptartas dvišalis bendradarbiavimas, saugumo ir gynybos klausimai, situacija Baltijos jūros regione. Taip pat – parama Ukrainai, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir daugiametė finansinė programa.
Premjerė I. Ruginienė nuo sekmadienio yra išskridusi į Armėniją. Vyriausybės vadovė Jerevane dalyvauja Europos politinės bendrijos susitikime. Premjerė pirmadienį buvo susitikusi su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, taip pat su Armėnijoje gyvenančia lietuvių bendruomene.
Europos politinės bendrijos susitikime premjerė I. Ruginienė dalyvavo plenarinėje sesijoje, neformaliame Europos koalicijos prieš narkotikus susitikime, taip pat „Core“ grupės, kuriai bendrai pirmininkauja Lietuva ir Prancūzija, vadovų susitikime bei kituose formatuose.
Iš šio vizito ji turėtų grįžti dar antradienį.
O parlamento vadovas J. Olekas yra išvykęs į Daniją, kur dalyvauja ES valstybių narių parlamentų pirmininkų konferencijoje.
Į šalies vadovų bei kai kurių ministrų išvykas į užsienį dėmesį socialiniuose tinkluose atkreipė konservatorius Mindaugas Lingė. Jis klausė, ar tokie vizitai nėra tik ekskursijos be jokios Lietuvai svarbios žinios.
„O tuo tarpu Užsienio reikalų ministras K. Budrys paliktas rūpintis Lietuvos regionais. Jis šiandien Rokiškyje, Molėtuose, Biržuose.
Vizitai, žinoma, jokia naujiena, tačiau jie vis labiau tampa rutina be žinios. Žinia nėra, kad kažkas bus aplankyta, kažkur sudalyvauta, kažkas aptarta. Kad vizitai taptų ne tik turistinėmis ekskursijomis, reikia aiškių žinių, kokie konkretūs Lietuvos interesai ginami, ar kokia konkreti vertė valstybei parvežama iš už jūrų marių“, – rašė M. Lingė.
Kai visi trys aukščiausi šalies vadovai yra užsienyje, kas tokiu atveju toliau vairuoja valstybės vairą? Kaip numato įstatymai, valstybės vadovai pareigas eina ir būdami svetur.
Pagal Konstituciją, prezidentą gali pavaduoti Seimo pirmininkas, tačiau tik tada, kai jis miršta, atsistatydina, per apkaltą būna pašalintas iš pareigų ir kai parlamentas nutaria, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų.
Premjerą gali pavaduoti vienas iš ministrų, o Seimo pirmininką, pagal Seimo statutą, pavaduoja Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas.