infoerdve.lt
Administratorius
2026-05-06 12:07 • 3 min. skaitymo
Reklama
Kasdien žurnalistų pašto dėžutes užplūstantys šimtai pranešimų tapo beverčiu triukšmu, kurio didžioji dalis niekada nepasiekia skaitytojų. 2026 m. pradžioje atlikta Lietuvos žiniasklaidos atstovų apklausa rodo, kad net 79 proc. gaunamų laiškų keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Pagrindinės priežastys – perteklinė savireklama ir visiškas turinio neatitikimas žurnalisto nagrinėjamoms temoms.
Tyrimo duomenys atskleidžia prarają tarp komunikacijos specialistų siunčiamos informacijos ir realaus redakcijų poreikio. 78 proc. žurnalistų teigia, kad pranešimuose dominuoja įmonių savigyra, o 60 proc. atvejų gauta informacija neturi nieko bendro su jų profesine sritimi. Net ir aukščiausio lygio interviu Prezidentūroje ar kiti svarbūs įvykiai reikalauja preciziško informacijos pateikimo, tačiau 36 proc. respondentų gaunamą turinį įvardija kaip neoriginalų ir nekokybišką.
Statistinis rodiklis
Redakcijų darbo tempas diktuoja naujas taisykles laiškų formatui. 46 proc. žurnalistų tikisi gauti vos vieną trumpą pastraipą ar kelias tezes su esminiais faktais. Tik kas penktas respondentas pageidauja matyti visą išsamią istoriją. Informacijos srautai, lydintys Vilniuje vykstančius vizitus ar kitus masinius renginius, tik dar labiau išryškina personalizuoto kreipimosi trūkumą.
„Neshys“ vadovas Erik Murin pabrėžia, kad dabartiniai įrankiai rinkoje orientuoti į kiekybę, o ne į kokybišką temos pristatymą. Naujoji platforma leidžia atsisakyti „vieno laiško visiems“ principo, suteikiant galimybę prie kiekvieno kontakto nustatyti jo mėgstamą pranešimo ilgį, temas ir optimalų siuntimo laiką.
Nors žiniasklaida reikalauja individualaus dėmesio, 92 proc. Lietuvos komunikacijos profesionalų pranešimus vis dar platina rankiniu būdu. Didžiausiais darbo trikdžiais specialistai įvardija nuolatinį kontaktų sąrašų atnaujinimą (62 proc.) bei varginančius priminimo procesus (49 proc.).
Kibernetinio saugumo ir programinės įrangos specialistas Giedrius Saulėnas teigia, kad įrankio funkcionalumas bus plečiamas pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tai padės komunikacijos specialistams lengviau nuspręsti, kam ir kada siųsti informaciją, kartu gerbiant žurnalistų darbo įpročius ir mažinant šiukšlių kiekį jų pašto dėžutėse.
Kodėl dauguma pranešimų spaudai Lietuvoje lieka neperskaityti?
Pagrindinė priežastis – kritinis atotrūkis tarp to, ką siunčia įmonės, ir to, ko reikia redakcijoms. Tyrimai rodo, kad net 79% laiškų žurnalistai išmeta, nes jie yra perteklinės savireklamos pavyzdžiai, neturintys jokios išliekamosios vertės. Dažniausiai informacija siunčiama masiškai, neatsižvelgiant į tai, ar tema atitinka žurnalisto kuruojamą sritį, todėl net ir svarbios naujienos paskęsta informaciniame triukšme.
Kaip parengti informaciją, kad ji sudomintų žiniasklaidą?
Norint pasiekti redakciją, būtina keisti formatą: 46% žurnalistų tikisi gauti vos vieną trumpą pastraipą arba kelis esminius faktus vietoj ilgų tekstų. Praktiniai žingsniai: 1) Atsisakykite korporatyvinio žargono ir savigyrų; 2) Suformuluokite žinią kaip vieną aiškų atsakymą į skaitytojui rūpimą klausimą; 3) Personalizuokite kreipimąsi – siųskite informaciją tik tiems, kuriems ji aktuali. Platformos, tokios kaip „Neshys“, padeda automatizuoti šį procesą, orientuojantis į kokybę, o ne į kiekį.
Kokia bus šios Vilniaus inovacijos įtaka verslo komunikacijai?
Vietinėms įmonėms ir komunikacijos specialistams tai reiškia perėjimą prie tikslingos strategijos. Kadangi 92% specialistų vis dar dirba rankiniu būdu, nauji technologiniai sprendimai leis sutaupyti laiko ir padidins šansus būti pastebėtiems net ir esant dideliam renginių srautui. Tai ypač aktualu pranešant apie valstybinės reikšmės įvykius, tokius kaip Prezidentūros interviu, kur informacijos tikslumas ir pateikimo greitis yra kritiniai faktoriai.
Kur rasti naujausią informaciją apie žiniasklaidos darbo pokyčius?
Aktualiausią informaciją apie komunikacijos tendencijas ir technologinius sprendimus žurnalistams galite sekti portale infoerdve.lt. Čia taip pat operatyviai skelbiamos svarbiausios aktualijos, pavyzdžiui, aukšto lygio vizitų darbotvarkės, kurios padeda verslui ir viešajam sektoriui geriau suprasti, kokiame kontekste jų siunčiama informacija konkuruos dėl eterio laiko.
Šaltinis: BNS
Erik MurinGiedrius Saulėnas