Apklausos duomenimis, dauguma gyventojų – už tai, kad socialdemokratai nebetęstų bendro darbo su „Nemuno aušra“. Atskirai potencialių socialdemokratų rinkėjų gretose nuomonės pasidalijo apylygiai: vieni pasisakė už tolimesnį darbą su „Nemuno aušra“, kiti – prieš.
Paklausti, kaip turėtų atrodyti koalicija be „Nemuno aušros“, tiek dauguma visų rinkėjų, tiek dauguma potencialių socialdemokratų rinkėjų teigė, kad šalyje turėtų veikti mažumos Vyriausybė.
Atsakinėdami dėl diplomatinių santykių su Kinija, tiek bendrai dauguma rinkėjų, tiek atskirai potencialių socialdemokratų rinkėjų vertino, kad Lietuva turėtų atkurti santykius su Kinija.
O atsakinėdami dėl riboto lygio kontaktų su Baltarusija, pavyzdžiui, užsienio reikalų viceministrų lygiu, dauguma gyventojų teigė, kad tam taip pat pritartų. Pritartų ir dauguma potencialių socialdemokratų rinkėjų.
Tiek daugumos visų rinkėjų, tiek potencialių socialdemokratų rinkėjų nuomone, svarbiausios Lietuvoje problemos yra kainų augimas ir pragyvenimo lygis, sveikatos apsauga.
Daugumos visų rinkėjų nuomone, trečioje vietoje pagal svarbumą – korupcija ir skaidrumas valdžioje. Potencialūs socialdemokratų rinkėjai šią problemą nustūmė sąraše žemiau, jiems svarbesnė problema – ekonomikos augimas ir darbo vietos.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) užsakymu reprezentatyvią apklausą šių metų kovo 19–30 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), iš kurių 217 – potencialūs LSDP rinkėjai. Apklausos rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Valdančioji koalicija su „Nemuno aušra“
Apklausos metu respondentai sulaukė tokio klausimo: jeigu jūs būtumėte LSDP lyderis, ar tęstumėte bendrą Vyriausybės darbą koalicijoje su partija „Nemuno aušra“?
„Taip“ atsakė 29,1 proc. gyventojų, „ne“ – 49,3 proc., o 21,6 proc. respondentų nurodė, kad nežino arba neatsakė.
Potencialių LSDP rinkėjų pozicijos pasiskirstė taip: 42,9 proc. atsakė, kad tęstų darbą su „Nemuno aušra“, 41,1 proc., – kad netęstų, o 16 proc. teigė, kad nežino arba neatsakė.
Dar vienas apklausos dalyviams užduotas klausimas skambėjo taip: jei LSDP nutrauktų koaliciją su partija „Nemuno aušra“, ką vietoje „Nemuno aušros“, jūsų nuomone, ji turėtų pakviesti formuoti naują valdančiąją koaliciją?
Už koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasisakė 16,8 proc. gyventojų, už koaliciją su Liberalų sąjūdžiu – 13,6 proc., už mažumos Vyriausybę tęsiant darbą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 41,2 proc., nežino arba neatsakė – 27,3 proc. Likusieji 1,1 proc. rinkosi atsakymus: už koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, už kitas partijas ir už tai, kad būtų tęsiamas darbas su „Nemuno aušra“ nieko nekeičiant.
Potencialūs LSDP rinkėjai atsakė taip: 51,3 proc. pasisakė už mažumos Vyriausybę tęsiant darbą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 22,6 proc. siūlė į koaliciją kviesti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, 10 proc. – Liberalų sąjūdį, o 15,7 proc. nurodė, kad nežino arba neatsakė, 0,4 proc. pasisakė už tai, kad būtų kviečiamos kitos partijos. Tokių, kurie pasisakytų už koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ar teigtų, kad reikėtų tęsti darbą su „Nemuno aušra“ nieko nekeičiant, nebuvo.
Respondentai atsakinėjo ir į tokį klausimą: jei LSDP nutrauktų koaliciją su partija „Nemuno aušra“, ar jūsų požiūris į LSDP pagerėtų, pablogėtų ar nepasikeistų?
Atsakymą „pagerėtų“ rinkosi 24,5 proc. gyventojų, „pablogėtų“ – 15,8 proc., „nepasikeistų“ – 45,3 proc. Nežino arba neatsakė 14,3 proc. respondentų.
Potencialių LSDP rinkėjų nuomonės pasiskirstė taip: 25,2 proc. nurodė, kad jų požiūris į LSDP pagerėtų, jei partija nutrauktų koaliciją su „Nemuno aušra“, 18 proc. atsakė, kad jų požiūris pablogėtų, o 47,2 proc., – kad nepasikeistų. Į klausimą neatsakė arba nurodė, kad nežino 9,6 proc. piliečių.
Svarstymų, ar valdančioji koalicija su „Nemuno aušra“ gali tęsti darbą, viešojoje erdvėje ir politikos užkulisiuose jau yra kurį laiką, kone nuo pat koalicijos darbo pradžios. Šie svarstymai sustiprėjo po to, kai dalis valdančiųjų, įskaitant „Nemuno aušros“ atstovus, Seime nepalaikė Kapčiamiesčio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai pareigas ėjęs LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius komentavo, kad partnerių balsavimas dėl poligono gali lemti tolesnį koalicijos likimą.
Gegužės 1-ąją LSDP suvažiavime, rinkimuose be konkurentų M. Sinkevičius buvo išrinktas nuolatiniu partijos pirmininku. Jis tikino, kad galutinį sprendimą dėl koalicijos sudėties turės per artimiausią mėnesį.
Anksčiau žurnalistų kalbintas „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad pokyčių koalicijoje nebijo.
Užsienio politika: santykiai su Kinija ir Baltarusija
Socialdemokratai užsakytoje apklausoje taip pat domėjosi, ką Lietuvos visuomenė mano ir dėl poros užsienio politikos klausimų.
Piliečių buvo pasiteirauta, kaip jūs manote, ar Lietuva turėtų atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks yra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Atsakymą „tikrai turėtų“ rinkosi 24,8 proc. gyventojų, „greičiau turėtų“ – 47,1 proc., „greičiau neturėtų“ – 12,8 proc., „tikrai neturėtų“ – 4,7 proc. 10,6 proc. teigė, kad nežino arba neatsakė į klausimą.
Potencialių LSDP rinkėjų gretose pozicijos pasiskirstė taip: 29,6 proc. gyventojų atsakė, kad Lietuva tikrai turėtų atkurti diplomatinius santykius su Kinija, 52,8 proc., – kad greičiau turėtų, 9,4 proc., – kad greičiau neturėtų ir 1,6 proc., – kad tikrai neturėtų. 6,6 proc. respondentų atsakė, kad nežino arba į klausimą neatsakė.
Dar vienas klausimas buvo toks: kaip jūs manote, ar Lietuva turėtų inicijuoti riboto lygio oficialius kontaktus su Baltarusija šiems praktiniams klausimams spręsti, pavyzdžiui, užsienio reikalų viceministrų lygiu?
Atsakymą „tikrai turėtų“ rinkosi 21,5 proc. gyventojų, „greičiau turėtų“ – 42,4 proc., „greičiau neturėtų“ – 19,1 proc., „tikrai neturėtų“ – 7,1 proc. 9,9 proc. teigė, kad nežino arba neatsakė.
Potencialūs LSDP rinkėjai pateikė tokius atsakymus: 17,9 proc. nurodė, kad Lietuva tikrai turėtų inicijuoti riboto lygio oficialius kontaktus su Baltarusija, 55,1 proc., – kad greičiau turėtų, 16,4 proc., – kad greičiau neturėtų, 3,4 proc., – kad tikrai neturėtų. 7,2 proc. teigė, kad nežino arba neatsakė.
Lietuvos ir Kinijos santykiai subjuro Vilniuje 2021 metais atidarius Taivaniečių atstovybę: Kinija lietuviškoms bendrovėms ir prekėms taikė ekonominio poveikio priemones, kinai diplomatinio atstovavimo su Lietuva lygį vienašališkai pažemino nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių.
Socialdemokratų dominuojama Vyriausybė užsibrėžė tikslą normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tačiau už tai Kinija prašo nuolaidų – ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.
Diskusijos apie tai, kad Lietuva galėtų turėti glaudesnius santykius su Baltarusija, mūsų šalyje kilo po JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o interviu. Jis paragino Lietuvą atkurti ryšius su Baltarusija – atnaujinti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, surengti dvišalį susitikimą viceministrų lygmeniu.
Tai, kad Baltarusija nori bendradarbiauti, derėtis, patvirtino ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas.
Lietuvos vadovai neatmeta galimybės turėti naujus ribotus kontaktus su Baltarusija, tačiau ši šalis, anot jų, pirmiausia turi įgyvendinti tam tikras sąlygas: nebesiųsti kontrabandinių balionų, taip pat – migrantų.
Svarbiausios problemos, kurias turėtų spręsti valdžia
Apklausos metu piliečių taip pat buvo paprašyta išskirti tris svarbiausias problemas Lietuvoje, kurias valdžia turėtų spręsti pirmiausia. Gyventojams reikėjo nurodyti ne daugiau tris problemas iš pateiktų.
Bendri balsai pasiskirstė taip: kainų augimas ir pragyvenimo lygis – 77,1 proc., sveikatos apsauga – 52,1 proc., korupcija ir skaidrumas valdžioje – 35,9 proc., socialinė nelygybė ir skurdas – 33,5 proc., ekonomikos augimas ir darbo vietos – 28,4 proc., nacionalinis saugumas ir gynyba – 25,1 proc., švietimas – 19,5 proc., migracija – 8,4 proc., nežino arba neatsakė – 1 proc. Tokios problemos kaip demografinė padėtis, keliai, šeimos vertybių griūtis, atsakymas „nėra tokių“ nesurinko reikšmingo balsų skaičiaus.
Potencialūs LSDP rinkėjai problemas, pagal būtinybę greitai jas spręsti, išrikiavo kiek kitaip: kainų augimas ir pragyvenimo lygis – 81,5 proc., sveikatos apsauga – 58,1 proc., ekonomikos augimas ir darbo vietos – 39,9 proc., socialinė nelygybė ir skurdas – 35,5 proc., korupcija ir skaidrumas valdžioje – 29,8 proc., nacionalinis saugumas ir gynyba – 23,1 proc., švietimas – 18,1 proc., migracija – 5,2 proc.
Plačiau apie LSDP suvažiavimą ir jame priimtus sprendimus galite skaityti čia: