Tačiau buvę susisiekimo ministrai svarsto, kad du vienas po kito įvykę mįslingi incidentai iki galo neišsklaido diversijos tikimybės, kyla klausimas ir dėl Lietuvos geležinkelių infrastruktūros būklės.
Tiesa, generalinė prokurorė sako, kad šiuo metu vyksta daugiau kaip 10 ikiteisminių tyrimų dėl galimų išpuolių prieš nacionalinį saugumą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Dėl savaitgalį įvykusių nelaimių geležinkeliuose ir nuo bėgių nuvirtusių vagonų, darbo ėmėsi prokurorai. Jie paskelbė, kad pradėjo du atskirus tyrimus, pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato atsakomybę už infrastruktūros nepriežiūrą.
„Turite pirminės informacijos, kad buvo kažkokie pažeidimai techniniai? – Ikiteisminis tyrimas atsakys į visus klausimus“, – sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Nors diversijos ar teroro akto irgi neskuba atmesti.
„Bus atliekami tyrimo veiksmai, galbūt ir gali būti priimti visokie sprendimai, bet tam, kad priimtumėme teisėtą ir teisingą sprendimą, reikia surinkti įrodymus. Tai gali ir keistis straipsnis, gali būti ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, gali būti byla perduota į teismą. Aš negaliu nuspręsti, koks bus sprendimas“, – aiškino N. Grunskienė.
Prokurorė sako, kad šiuo metu dėl diversijų ar galimų išpuolių prieš nacionalinį saugumą prokurorai vykdo keliolika tyrimų.
„Daug. Negaliu atsakyti, aš manau virš 10 ikiteisminių tyrimų, nes tas skaičius kinta“, – minėjo N. Grunskienė.
Iš pradžių apie galimas nelaimės priežastis nekalbėję Lietuvos geležinkelių vadovai, jau pripažino, kad diversija mažai tikėtina.
„Kad abudu incidentus sukeltų trečiųjų asmenų įsikišimas, šiandien atrodo menkai tikėtina. Bet labai noriu akcentuoti, kad tiriame visas versijas“, – pasakojo LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.
Vagonai nuo bėgių nulėkė esą dėl techninių problemų
Bet kol kas pagrindinė versija, kad mįslingus incidentus sukėlė techninės problemos tiek bėgiuose, tiek vagonuose.
„Vertiname, kaip labiausiai tikėtiną, tai techninio pobūdžio incidentai, kuriuos sukėlė arba eismo valdymo trikdžiai, arba technologinis pažeidumas pačių krovininių vagonų“, – sakė G. Šečkus.
Bet buvusiems susisiekimo ministrams tokie vienas po kito įvykę incidentai kelia įtarimų.
„Na, kad per 2 dienas skirtinguose ruožuose, gana įtartinas dalykas yra“, – minėjo buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„2 įvykiai per tokį trumpą laiko tarpą, na, irgi skamba keistai. – Labai keistai. Čia ir kyla galimas diversijos klausimas, kad taip staiga buvo daroma“, – kalbėjo buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
avarijos kelia klausimų: „Kyla galimas diversijos klausimas“ (tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Bet daliai politikų, kurie savo darbe susidūrė su Lietuvos geležinkeliais, kirba mintis, kad infrastruktūra gali būti netinkamai prižiūrima, trūksta kompetentingų žmonių.
„Tas blogas prižiūrėjimas geležinkelių bėgių ir, manau, pastočių, iešmų, kitų dalykų, iššaukė tokias pasekmes. Arba stoka gali būti dar žmonių, kurie dirba geležinkelių sistemoje, kompetencija“, – aiškino A. Butkevičius.
„Vidus yra išpuvęs, praktiškai visose didžiosiose įstaigose, institucijose, jeigu mes pažiūrėsime, kam šiandien išleidžiama didžioji dalis pinigų, viešinimui, bukletams ir panašiai“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Lietuvos geležinkeliai pastaruoju metu pamėgo reklamuotis, kai kada net ir tuščiai, pavyzdžiui, kad kelionės trukmė pagreitėjo vos viena minute. Bet apie problemas tyli.
Tik dabar paaiškėjo, kad prieš 11 metų nutiesus pirmąją europinę geležinkelių liniją nuo Kauno iki Lenkijos, joje iki šiol nebuvo įdiegta moderni saugumo stebėjimo sistema, kuri automatiškai fiksuoja, ar bėgiai nepažeisti. O būtent europinės vėžės pradžioje sekmadienį ir nuvirto lokomotyvas su vagonais.
„Aišku, yra ruožų, kur mažiau naudojami, ir, manau, kad ten gali atsirasti didesnė rizika. Jeigu mažiau naudojami, reiškia rečiau, ar blogiau prižiūrimi“, – pasakojo J. Narkevičius.
Nors Kauno rajone nelaimė įvyko prioritetiniame ruože – juo rieda ir Kaliningrado tranzitas.
„Jis jau turėtų būti prie tų prioritetinių, ar ne? – Taip. Taip. Šitas ruožas buvo ir lieka prioritetiniu, nes transporto judėjimas yra didelis“, – tikino J. Narkevičius.
Anot Butkevičiaus, jeigu paaiškėtų, kad avarijos įvyko dėl netinkamos priežiūros, turėtų ristis atsakingų asmenų galvos.
„Tai jie tikrai turėtų būti atleisti iš darbo ir prisiimti atsakomybę. Tai aiškiai bus matoma, nes geležinkeliai, kiek atsimenu, kada yra prižiūrimi, būdavo tam tikros knygos, kur įrašoma, kas pasižiūrėjo, kokią atkarpą tikrino, kada jinai buvo tikrinama.
Čia labai greitai defektus nustatys“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Tiesa, geležinkelių vadovybė nesugebėjo atsakyti, kada paskutinį kartą buvo tikrinti nuriedėję vagonai, ar avarijų vietos. Tam esą reikia atlikti tyrimą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.