Kalbėdamas apie Maskvos bandymus kištis į būsimus parlamento rinkimus, Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas Alenas Simonianas įspėjo: „Neleisime paversti Armėnijos gubernija. Nebūsime valdomi taip, kaip yra valdoma Baltarusija.“
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai tokios kalbos, regis, nepatiko. Ministerijos atstovas spaudai Romanas Varankovas į šią frazę atsakė ištisa tirada.
Jis pradėjo nuo to, kad A. Simoniano pareiškimą pavadino priešrinkiminiu populizmu ir beviltišku bandymu atitraukti savo elektorato dėmesį nuo rimtų vidaus problemų.
Paskui pasipylė priekaištai dėl etikečių klijavimo ir išorinio priešo paieškų didžiulio skurdo ir ištisų regionų stagnacijos fone.
Baltarusija esą suvereni valstybė, savarankiškai nustatanti savo sąjunginių santykių su Rusija formatą ir netgi besididžiuojanti šiuo bendradarbiavimu. R. Varankovas taip pat paminėjo vadinamojo subalansuoto provakarietiško kurso, kurio laikosi oficialusis Jerevanas, rezultatus.
Jo teigimu, tai ir depopuliacija, ir nuolatinis ekonominis nestabilumas, ir visiška priklausomybė užsienio politikos srityje, verčianti marionetiškai rengti svetimus viršūnių susitikimus.
Gali būti, kad būtent šis aspektas ir sukėlė tokią emocingą Aliaksandro Lukašenkos diplomatijos reakciją.
Šiomis dienomis Jerevane vyksta tokio aukšto lygio viršūnių susitikimai, apie kurį oficialusis Minskas net nesvajoja, tenkindamasis nostalgiškais prisiminimais apie prieš 10 metų netikėtai nusišypsojusią sėkmę, rašo „Salidarnast“.
„Be to, į akis krinta ir tai, kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai žodžiai bumerangu skrieja atgal, negailestingai atspindėdami jo išsakytas pretenzijas.
Taip, Armėnijos nepavadinsi turtinga šalimi, bet kas nutiks baltarusių atlyginimams, kai nebeliks galimybės užsidirbti vykdant Rusijos kariuomenės užsakymus? Kur atsidurs baltarusiškos prekės, kurių trys ketvirtadaliai šiandien keliauja į Rusijos rinką?
Depopuliacija šiuo metu kelia nerimą ne tik Armėnijai. Bet vargu ar iš Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai R. Varankovo išgirsime apie dėl politinių priežasčių iš šalies ištremtus šimtus tūkstančių baltarusių. Apie mažesnį gimstamumo lygį, nei fiksuotas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, apie akyse nykstančius kaimus ir miestelius. Ir apie dabartinio režimo vaidmenį šiuose procesuose.
Žinoma, skaudu klausyti, kaip tave vadina marionete. Bet kas dėl to kaltas? Nejaugi Nikolo Pašiniano dėka A. Lukašenka kartą per mėnesį kaip lygus su lygiais susitinka su Rusijos gubernatoriais?“ – reziumuoja „Salidarnast“.