Atnaujinta informacija apie sąsiauryje užpultą konteinervežį.

Sprendimas priimtas siekiant sudaryti taikos susitarimą su Iranu.

Nepaisydamas pastarosiomis dienomis suintensyvėjusių karinių veiksmų, D. Trumpas teigė, kad siekiant susitarimo su Teheranu „padaryta didelė pažanga“. Jis pridūrė, kad laivų lydėjimo operacija „bus trumpam sustabdyta, siekiant išsiaiškinti, ar Susitarimas gali būti galutinai parengtas ir pasirašytas“.

Apie tai pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV baigė puolamąsias operacijas prieš Iraną. Visgi M. Rubio pabrėžė, kad išlaikoma teisė „triuškinamai“ atsakyti į bet kokius naujus išpuolius prieš laivybą siauruose jūrų keliuose.

Panašiai anksčiau tą pačią dieną kalbėjo aukščiausio rango JAV karininkas: pasak jo, JAV pajėgos yra pasirengusios atnaujinti kovines operacijas, jei bus duotas toks įsakymas.

D. Trumpas taip pat pridūrė, kad Irano uostų blokada „liks galioti visa apimtimi“.

Vašingtonui paskelbus šiuos pranešimus, Irano žiniasklaida pranešė, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi atvyko į Pekiną, kur trečiadienį susitiks su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi.

Pusantros paros JAV kariuomenės vykdytas laivų lydėjimas, kurį D. Trumpas pavadino „Projektu „Laisvė“, išprovokavo Irano atakas ir sukėlė grėsmę ir taip trapiam ugnies nutraukimui.

Irano Revoliucinės gvardijos karinis jūrų laivynas perspėjo apie „griežtą atsaką“, jei laivai nukryps nuo patvirtinto maršruto per sąsiaurį. Po virtinės išpuolių šiame svarbiame prekybos kelyje Irano vyriausiasis derybininkas pareiškė, kad Teheranas „dar net nepradėjo“.

Užpultas prancūzų laivas

Prancūzijos laivybos bendrovei CMA CGM priklausantis ir su Maltos vėliava plaukiojantis konteinerinis laivas buvo užpultas kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo savo „Projektą laisvė“, skirtą padėti laivams perplaukti Hormuzo sąsiaurį.

„Vakar plaukiant per Hormuzo sąsiaurį laivas „CMA CGM San Antonio“ tapo išpuolio taikiniu, dėl to buvo sužeisti įgulos nariai ir apgadintas laivas“, – naujienų agentūrai AFP teigė laivybos įmonė ir pridūrė, kad sužeistieji buvo evakuoti gydyti.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė antrą dieną iš eilės perimantys Irano leidžiamas raketas ir dronus, tačiau Teheranas tai kategoriškai paneigė.

„Ginkluotosios pajėgos (…) nepaleido jokių raketų ir nevykdė jokių operacijų dronais“, – pareiškė Irano karinė vadovybė „Khatam al Anbiya“.

Pirmadienį Iranas paleido raketų ir dronų į JAV pajėgas, o Vašingtonas pranešė smogęs šešiems Irano kateriams, kėlusiems grėsmę komercinei laivybai. Tai buvo didžiausia eskalacija nuo mėnesį trunkančių paliaubų pradžios.

JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) išlieka „pasirengusi atnaujinti didelio masto kovines operacijas (…), jei bus įsakyta“, žurnalistams sakė generolas Danas Caine’as.

„Joks priešininkas neturėtų painioti mūsų dabartinio susilaikymo su ryžto stoka“, – pridūrė jis.

Anksčiau antradienį D. Trumpas paragino Iraną „pasielgti protingai“ ir sudaryti susitarimą. Jis teigė nenorintis žudyti daugiau iraniečių, nors paliaubos pakibo ant plauko.

Pentagono vadovas Pete’as Hegsethas pareiškė, kad JAV „neieško konflikto“, tačiau perspėjo, kad į atakas bus atsakyta „triuškinančia ir niokojančia“ jėga.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.