Pripažinta ekspertė Transporto inovacijų forumo scenoje žada atvirai įvertinti pasaulines tendencijas, formuojančias transporto sektoriaus ateitį. Interviu prieš renginį Navidi pasidalijo įžvalgomis apie transatlantinės logistikos perspektyvas, Baltijos regiono ambicijas, finansų rinkų trumparegiškumą ir Europos principų kainą globalioje konkurencijoje.
D. Trumpo tarifai ir logistikos grandinės
„Donaldo Trumpo tarifai Europos importui – tai lūžio taškas transatlantinėje prekyboje. Tai, kas iki šiol buvo stabilus ir nuspėjamas logistikos koridorius, tampa didelių kaštų ir rizikų zona“, – teigia Sandra Navidi.
Pasak jos, naujieji muitai, taikomi plienui, automobiliams ir kai kurioms pramonės prekėms, pakėlė JAV tarifus Europos importui nuo mažiau nei 2 proc. iki vidutiniškai 15-30 proc., o kai kuriais atvejais – net iki 50 proc. Tai iš esmės pakeitė transatlantinės prekybos ir logistikos veikimo principus – krovinių judėjimas tarp JAV ir Europos tapo brangesnis bei labiau priklausomas nuo politinių sprendimų.
„Logistika iš efektyvaus paslaugų tinklo virsta prabanga, kurią gali sau leisti tik didelės įmonės su sudėtinga tiekimo grandine. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tokia aplinka tampa praktiškai neįveikiama,“ – pabrėžia ekspertė.
„Paradoksalu, bet prekybos karai neturi nugalėtojų. Transporto sektorius pirmas pajunta šalutinį poveikį – nuo uostų iki vežėjų, visi susiduria su sumaištimi ir didesnėmis sąnaudomis“, – perspėja S.Navidi. Jos žodžiais, Europa turėtų akylai stebėti JAV prekybos politikos signalus ir iš anksto rengtis galimiems scenarijams, užtikrindama kuo sklandesnį krovinių judėjimą bet kokiomis politinėmis oro sąlygomis.
Baltijos šalys kaip Vakarų ir Rytų koridorius
Ar nedidelės Baltijos šalys gali tapti strateginiu koridoriumi tarp Vakarų pasaulio ir Rytų rinkų? S.Navidi į šį klausimą žiūri optimistiškai, nors ir su tam tikromis sąlygomis.
„Geografiškai Baltijos regionas užima itin patogią padėtį – tai vartai į Šiaurės ir Vidurio Europą, jungiantys įvairius transporto koridorius“, – pastebi S.Navidi.
Anot jos, tokie projektai kaip „Rail Baltica“ rodo, kad Baltijos valstybės gali sėkmingai integruotis į Europos logistikos tinklą ir sustiprinti savo tranzitinį vaidmenį. Ypač dabartinėmis sąlygomis, kai tradiciniai maršrutai per Rusiją uždari, regionas ieško naujų jungčių su Ukraina, Kaukazo šalimis ir Vidurio Azija.
Vis dėlto S.Navidi pabrėžia, kad vien geografinės padėties nepakanka. Reikia ilgalaikės vizijos ir investicijų: „Jei Baltijos šalys nori tapti tikru tiltu tarp Rytų ir Vakarų, jos turi investuoti į infrastruktūrą, užtikrinti paslaugų kokybę ir politinį stabilumą“, – sako ji.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad tarptautiniai krovinių srautai rinksis tuos kelius, kurie yra patikimi ir efektyvūs, todėl Baltijos regiono uostams, geležinkeliams bei keliams tenka užduotis nuolat modernėti.
„Baltijos valstybės jau parodė turinčios valios atsisakyti senų priklausomybių ir greitai prisitaikyti prie naujų realijų. Ši drąsa keistis gali būti jų didžiausias koziris siekiant tapti nepamainomu koridoriumi tarp Vakarų ir Rytų“, – reziumuoja S.Navidi.
Ilgalaikės rizikos, kurių finansų rinkos nepastebi
Kalbant apie finansų rinkas, S.Navidi teigimu, jos dažnai neįvertina ilgalaikių geopolitinių ir klimato rizikų. Jos nuomone, bėda slypi žmogiškojoje prigimtyje ir rinkų struktūroje.
„Investuotojai ir įmonės dažnai planuoja tik artimiausius mėnesius, bet ne ateinančius kelerius metus. Toks trumpalaikis mąstymas lemia, kad ilgainiui augantys pavojai -geopolitiniai ar klimato – lieka nuošalyje“, – pastebi S.Navidi.
Klimato kaita, pasak jos, yra ryškiausias pavyzdys: finansų rinkos vis dar neturi efektyvių mechanizmų įvertinti, kaip atsilieps kylanti pasaulinė temperatūra ar dažnėjančios stichinės nelaimės. Geopolitinė įtampa – kitas pavyzdys.
„Karas Ukrainoje skaudžiai priminė, kad konfliktai gali iš esmės sujaukti rinkas, tačiau iki pat invazijos daugelis investuotojų ignoravo signalus“, – teigia ekspertė.
S.Navidi pabrėžia, kad tradiciniai rizikos vertinimo modeliai neapima „juodųjų gulbių“ įvykių – retų, tačiau stiprų poveikį turinčių. Tiek klimato krizė, tiek dideli geopolitiniai poslinkiai yra ilgai bręstantys procesai, todėl jų poveikis išryškėja tik pavėluotai. Vis dėlto ji ragina neprarasti budrumo: centriniai bankai, tarptautinės institucijos ir patys investuotojai turi mokytis naujų metodų šioms rizikoms įvertinti. Ilgalaikė strategija ir „plačiojo paveikslo“ matymas, anot jos, yra būtini norint išsaugoti ekonomikos atsparumą.
Ar Europa pralaimi, nes tik ji laikosi taisyklių?
S.Navidi atkreipia dėmesį, kad konkuruodama pasaulinėje rinkoje Europa susiduria su nelygiomis sąlygomis: ji gali prarasti kritinius transporto ir logistikos pranašumus ne dėl inovacijų ar talento stokos, o todėl, jog viena žaidžia pagal taisykles, kurių kiti nepaiso.
Ji pastebi, kad jei nebus koordinuotų veiksmų tarptautiniu mastu siekiant bendrų standartų ir jų laikymosi, toks principingas požiūris gali tapti strateginiu pažeidžiamumu ir mažinti konkurencingumą. Vien žaliosios lyderystės nepakanka – be strateginio pragmatizmo ir globalios koordinacijos Europa rizikuoja atsilikti transporto ir logistikos varžybose
„Europos sėkmė visada slypėjo inovacijose ir kokybėje. Jei žaidžiame švariai, turime daryti tai, ką mokame geriausiai: kurti naujas technologijas, kurios leistų ir ekologiškumą suderinti su efektyvumu“, – tikina S.Navidi.
Apibendrindama S.Navidi ragina Europą pažvelgti realybei į akis: norint nepralaimėti globalių varžybų, vertybes būtina derinti su lankstumu. Jos viešnagė Vilniuje – svarbus įvykis Baltijos regiono transporto sektoriui, nes TIF dalyviai turės retą progą išgirsti pasaulinio lygio ekspertės perspėjimus ir patarimus. S.Navidi įžvalgos – tai ne tik perspėjimas apie grėsmes, bet ir kvietimas ieškoti naujų galimybių, kaip sustiprinti Europos logistikos atsparumą bei konkurencingumą greitai besikeičiančiame pasaulyje.