Trečiadienį „Ryto“ krepšininkai išbandė „Palau Municipal d’Esport“ areną ir jos lankus, kur jau ketvirtadienį žais FIBA Čempionų lygos finalo ketverto pusfinalio aksitatą su Tenerifės „La Laguna“ komanda.
Besitreniruojant vilniečiams buvo aiškiai matyti, kad vienas iš krepšio lankų yra kreivokas ir tikrai neatitinka standartus, bet sostinės ekipos strategas G. Žibėnas nenorėjo kreipti į tai dėmesį.
„Pamirškime. Tai mūsų iš vėžių neišmušė. Gera treniruotė buvo ir tiek žinių“,– kalbas apie skundus ar protestus dėl netinkamo lanko lyg kirviu nukirto G. Žibėnas.
– Kalbant apie varžovą iš Tenerifės – ekipa mėgsta greitą krepšinį ir jai sunkiau kovoti poziciniame žaidime. Tai pagrindinis šios komandos akcentas?, – buvo paklaustas „Ryto“ treneris G. Žibėnas.
– Yra tame tiesos. Taktika mes jų tikrai nenustebinsime – ten kovoja tikri mohikanai, jie kovos lemiamose kovose devintąjį ar dešimtą kartą.
Tai jie perskaisys mūsų taktiką, nes turi patirties. Jei įsivelsime jį jų žaidimą penki prieš penkis, tai bus sunku, nes jie iš esmės turi žaidėją, kuris yra treneris aikštelėje. Taip, jų greitas žaidimas jiems svarbus ir tai nėra paslaptis.
– Mohikanas yra ir „La Laguna“ treneris – čempionų lygoje jis yra pasiekęs 200 pergalių. Kas yra pavojingiausia įsiveliant su juo į kovą?
– Visi čia finalo ketverte treneriai mohikanai. Labai įdomi patirtis mums, klubui, žaidėjams, treneriams. Jis viską labai teisingai daro – eilę metų pasilieka tuos pačius žaidėjus, visi vieni kitus žino iš akies mirktelėjimo ir tai palengvina treneriui darbą.
Patys matote, kad dažnai sėdi koją ant kojos susidėjęs, bet kai turi tokius žaidėjus, tikrai nėra ko plėšytis.
– Sezono viduryje prisidėjo australų legenda Patrickas Millsas. Ką jis pridėjo ekipai?
– Ką? Pridėjo taškų rinkimą. Jam esant ant parketo jis yra visada ieškomas ir randamas. Jam šiuo atveju yra didesnis dėmesys.
Tačiau tai nereiškia, kad turime koncentruotis ant Marselo Huerto ar P. Millso – kiekvienas žaidėjas gali bausti ir yra elitinis metikas iš standartinių padėčių.
Turime būti atidūs, kiek galime padėti, kiek galime atsitraukti ar kiek galime neatsitraukti. Čia bus svarbus rungtynių momentas.
– Koks R. Giedraičio vaidmuo Tenerifėje?
– Nesinori lietuviškai sakyti, nes paklausys ir žinos bei savo treneriams pasakys (juokiasi). Jo vaidmuo – vienose rungtynėse kažkur pabėgioti šešėlyje, bet kitose – jo patirtis labai skaudžiai gali durti tritaškiais ir ne tik. Roko stiprybes žinome ir stengsimės jų išvengti.
– Ar jaučiama įtampa prieš finalo ketvertą?
– Norime mėgautis, čia nėra įtampos. Norime įrodyti, kad esame verti čia būti. Tai yra kiekvieno žaidėjo mintyse.
Norisi, kad atsimintume tą finalo ketvertą, kad prisimintume, kaip kietai mes čia kovėmės ir būtent tai išsivežti namo. Kaip juokavome su žaidėjais, tame angliškame žodyje „underdogai“ (autsaideriai -aut.past.) yra vienas žodis – dog.
Bandysime tokiais ir būti, nes tarp komandų mohikanų esame pirmakursiai ar pionieriai. Tai bandysime kažką įrodyti.
– Kokia yra sirgusių žaidėjų situaciją?
– Gudaitis, Sargiūnas ir Hardingas turėjo sunkesnes dienas. Dabar treniruočių pagalba jie jau grįžinėja į reikiamą formą. Žiūrėsime, kaip jie optimaliai bus pasiruošę, bet tokiose rungtynėse būna daugiau adrenalino ir norėčiau, kad tai neturėtų įtakos.
– Ne kartą sakėte, kad labai svarbu ekipos reakcija po rungtynių. Ar komanda parodė reakciją po triuškinančio pralaimėjimo Panevėžyje?
– Manau, kad tai visiškai nesisieja su finalo ketverto. Prieš finalo ketvertą mūsų tikslas buvo užsitikrinti antrąją vietą LKL. Aišku, šioje sezono stadijoje taip žaisti negalima, bet tos rungtynės pamirštos ir jos nesisieja su finalo ketvertu.
– Gal pamenate, ką veikėte tada, kai „Rytas“ pastarąjį kartą žaidė finalo ketverte?
– Dirbau Šakių „Zanavyke“ ir dirbau „Tornado“ mokykloje, gyvenau Kaune. Tas rungtynes žiūrėjau kaip sirgalius. Daugiau nepamenu.
– Galėjote pagalvoti, kad būsite kitas treneris, kuris atves „Rytą“ į tokio turnyro lemiamą atkarpą?
– Kokiame lygyje bedirbtum, visada norisi to aukštesnio lygio, visada sieki to. Sieki to, svajoji apie tai. Daug dalykų gerai susidėliojo ir suprantu, kad tai yra didžiulė privilegija bei didžiulė atsakomybė, nes atvyksta daug sirgalių, kurie mumis tiki. Džiugu turėti tokią patirtį ir norisi jos neiššvaistyti.
– Kaip įvardinti tą „Ryto“ sirgalių svarbą, kurių Badalonoje bus tikrai daug.
– Daug epitetų prisakyta, nieko naujo nepasakysiu. Mes žiauriai laimingi, kad turime tokį žiaurų sirgalių pasitikėjimą.
Tai tas dalykas, kas pasikeitė per pastaruosius kelis metus Vilniuje. Mes galime laimėti ar pralaimėti, bet tas tikėjimas mumis yra sugrįžęs.