Finansavimo sutarčių daugėja
Nors dažnai diskutuojama apie prastą smulkiojo verslo situaciją Lietuvoje, ILTE klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė aiškino, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje yra ekonomiką nešanti jėga – sektorius, kuriame dirba didžioji dalis šalies gyventojų ir kuris formuoja regionų ekonominį gyvybingumą. Lietuvoje veikia beveik 120 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus įmonių, sudarančių net 99,6 % šalies verslų. SVV įmonės sukuria daugiau nei pusę šalies bendrojo vidaus produkto, generuoja apie 100 mlrd. eurų apyvartą. Tačiau SVV sektorius susiduria su nemažai iššūkių: didžioji dalis šio sektoriaus įmonių yra labai mažos, pradedančios verslą su labai ribotais resursais, o jo produktyvumo rodikliai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.
Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės ir toliau lieka didžiausia ILTE klientų grupe – su šio segmento įmonėmis pernai sudaryta finansavimo sutarčių už 635 mln. Eur (2024 m. pasirašyta sutarčių už 289 mln. Eur).
„Sektoriaus stabilumą lemia spartus ekonomikos augimas, gerėjantys makroekonominiai rodikliai, SVV lankstumas bei gebėjimas prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Nestabilumą didina auganti infliacija ir didėjančios svarbių resursų kainos, be to – nemažėjanti geopolitinė įtampa. Nuolat augantys darbo kaštai ir globalus neapibrėžtumas riboja investicijas, ypač smulkiems verslams“, – sakė G. Gečiauskienė.
Asociacijos „Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius kur kas išsamiau įvertino dabartinę SVV padėtį mūsų šalyje bei išskyrė pagrindines problemas: „Pirma problema – perteklinės ir valdžios per prievartą SVV sektoriui primestos kasos aparatų ir i.EKA sistemos. Iš pradžių buvo teigiama, kad kasos aparatai nebus privalomi, kad, tarkime, senyvo amžiaus žmonės, kuriems sunku įsisavinti naujas technologijas, galės vesti apskaitą senąja tvarka, kaip buvo įpratę ir kuri iki šiol puikiai veikė. Tačiau žmonės jaučiasi apgauti – nuo sausio aparatai tapo privalomi“.
Dėl to daug turgaviečių ir prekyviečių prekybininkų nutraukė savo veiklą, paliko ilgus metus kurtas darbo vietas. Vilniaus Halės turgavietėje veiklą metė per 30 prekybininkų, kurie nebegalėjo tęsti dėl sudėtingo naujų kasos aparatų naudojimo. Aparatai kainuoja brangiai, reikia mokėti mėnesinius aptarnavimo mokesčius. Panašios tendencijos matomos ir kituose Lietuvos turguose bei prekyvietėse. Valstybė prarado žmones, kurie buvo susikūrę darbo vietas ir sąžiningai mokėjo mokesčius.
Antra problema – per mažas neapmokestinamas PVM dydis. Įvedus eurą mokėstis siekė 45 tūkst. Nuo to laiko kainos augo, infliacija didėjo, tačiau ši riba nebuvo peržiūrėta. Ji šiandien yra per maža ir turėtų būti didinama bent dvigubai. Priešingu atveju žmonės stumiami į šešėlį.
Trečia problema – atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai. Šiuo metu Lietuvoje galioja 5 tūkst. eurų limitas, kuris, mūsų nuomone, yra per mažas. Grynieji pinigai yra ne tik ekonominė priemonė, bet ir pilietinės laisvės išraiška, o ribojimas labiausiai paliečia smulkųjį verslą.
Ketvirta problema – technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra. Automatizacija jau dabar mažina darbo vietas, ypač prekybos sektoriuje. Galiausiai V. Butkevičius išskiria valdžios ir stambaus verslo santykį: „Mūsų vertinimu, valdžia per dažnai atstovauja stambaus kapitalo interesams, o smulkusis verslas lieka nuošalyje. Didieji prekybos tinklai plečiasi, o smulkusis verslas traukiasi. Miestų centruose praktiškai nebelieka vietos smulkiajam verslui“.
Anot V. Butkevičiaus, dar viena labai svarbi problema – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVV taryba). Ji yra įsteigta pagal SVV plėtros įstatymą ir turėtų būti pagrindinis socialinis partneris, atstovaujantis SVV interesams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kritiškas patarėjas. Deja, šiandien ši taryba yra tapusi nuolankiu pritarėju, o reali situacija yra labai prasta.
„Taryba jau apie 18 metų vadovaujama tos pačios pirmininkės, todėl susiformavo ilgalaikės sisteminės problemos. Posėdžiai iš esmės nebešaukiami arba šaukiami pažeidžiant įstatymus, tarybos nariai negali realiai pasinaudoti savo teisėmis, ypač balsavimo teise. Jie taip pat negali formuoti darbotvarkės ar siūlyti svarstytinų klausimų. Sprendimai priimami siaurame valdybos rate, valdybos posėdžiai yra uždari ir nevieši“, – sakė pašnekovas.
Kol ši situacija nesikeis, valstybės institucijos neturės objektyvaus socialinio partnerio ir kritiško patarėjo, o smulkusis verslas neturės realaus balso. Šiandien smulkiojo verslo situacija yra prasta, jis patiria didelę reguliacinę naštą, o išoriniai ekonominiai veiksniai dar labiau blogina padėtį.
Stabilumą ar nestabilumą labiausiai lemia bendros ekonominės nuotaikos – šiandien visi gyvena laukdami galimos krizės, todėl mažiau investuoja ir vartoja.
Didžiausi šio meto iššūkiai, pasak G. Gečiauskienės, yra geopolitinė situacija ir gynyba: verslui tenka adaptuotis prie tiekimo grandinių pokyčių, persvarstyti plėtros galimybes, rinkos neapibrėžtumas ir infliacija stiprina atsargumą investicijoms. Finansavimo (ne)prieinamumas daro nemažą įtaką – nors ILTE pasiūla rekordinė, iššūkiu išlieka kredito atotrūkis tradiciniame bankų sektoriuje. Bankai ir finansų įstaigos neretai smulkų ir vidutinį verslą vertina konservatyviau: trumpa veiklos istorija, mažas kapitalas ir didesnis jautrumas rinkos svyravimams lemia griežtesnius vertinimo kriterijus ir dažnai – atsargesnį požiūrį. Galiausiai, prisideda ir technologinis atotrūkis: dalis SVV per lėtai atnaujina technologinę bazę. Konkurencingumas šiandien priklauso ne nuo pigios darbo jėgos, o nuo produktyvumo didinimo per automatizaciją.
Lietuvos finansų sektorius siūlo įvairių instrumentų – nuo komercinių bankų paslaugų iki valstybės remiamų programų ir alternatyvių šaltinių. Tačiau realus šių priemonių prieinamumas smulkiajam verslui priklauso nuo gebėjimo įrodyti savo augimo potencialą, rizikos valdymo galimybes ir net tvarumo lygį. Kitaip tariant, egzistuoja tam tikras „filtras“, per kurį nepraeina daugybė mažesnių įmonių, šeimos verslų, ypač – veikiančių regionuose.
Europos Sąjungos (ES) investicijų logika per pastaruosius metus taip pat kito: nuo tiesioginių subsidijų 2014–2020 m. pereita prie finansinių priemonių – paskolų, garantijų, rizikos kapitalo. Tai sveikintinas žingsnis į tvaresnę finansinio skatinimo logiką, tačiau kartu ir iššūkis – norint pasinaudoti šiais instrumentais, įmonėms prireikia specifinių finansinių žinių, verslo plano, formalios ir skaidrios apskaitos. Daugelis smulkių ir vidutinių įmonių, ypač mažesnių ir jaunesnių, dar nėra pasirengusios šiems iššūkiams.
Regionuose šis atotrūkis dar ryškesnis. Čia dažniau trūksta ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir finansinio raštingumo. ILTE siūlo tiesioginį ir netiesioginį finansavimą SVV per įvairius finansavimo sprendimus. Tačiau finansavimo instrumentai padeda tik tuomet, kai įmonės žino, kaip jais pasinaudoti.
Kaip pagerinti SVV padėtį?
Žinant pagrindinius iššūkius, su kuriais kasdien susiduria Lietuvos SVV, nesunku numatyti galimus sprendimo būdus. ILTE atstovė įvardino, kad reikėtų stiprinti alternatyvaus finansavimo prieigą ir mažinti bankų atmetimo rodiklius per rizikos dalinimąsi. Skatinti stabilumą per aiškius valdžios sprendimus ir geopolitinės rizikos mažinimo priemones, pvz., diversifikuojant rinkas. Stiprinti pagalbą įmonėms įeinant į naujas rinkas.
„Taip pat būtina gerinti SVV finansinį ir investicinį pasirengimą: mokymai apie verslo planavimą, pinigų srautų valdymą bei rizikų vertinimą padėtų efektyviau pasirinkti tinkamus finansavimo instrumentus. Įmonių finansinis raštingumas – vienas esminių augimo barjerų, nes daugelis SVV susiduria su nemenkais iššūkiais formuluodami savo verslo ar plėtros planus ar vertindami finansinius rodiklius, kas lemia ganėtinai didelį atmetamų paraiškų procentą. Ir visuomet linkime bet kuriam verslininkui drąsiai „pardavinėti“ savo verslo idėją“, – sakė G. Gečiauskienė.
„Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės“ vadovas pastebėjo, jog galimybės SVV egzistuoja, tačiau dažnai yra sunkiai prieinamos. Finansavimo mechanizmai ne visada atitinka smulkaus verslo poreikius. ILTĖ nepatenkina SVV poreikių, o valstybinis komercinis bankas vis dar nėra steigiamas. Norint skatinti augimą, būtina mažinti reguliacinę naštą, didinti finansavimo prieinamumą ir užtikrinti realų dialogą su smulkiuoju verslu. Taip pat būtina peržiūrėti LSVV tarybos veiklą arba iš esmės ją reformuoti, nes dabartine forma ji neatlieka savo funkcijos.
„Vienas iš esminių sprendimų, galinčių padėti SVV, būtų privalomo „Small Business Test“ įvedimas, kurį turėtų praeiti visi Vyriausybės sprendimai“, – apibendrino jis.