Plačiau apie tai pasakojo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
– Visų pirma, kas brangs pirmiausia ir kada jau pajusime pokyčius?
– Manau, kad pajusime maždaug nuo liepos mėnesio, nes ir mūsų apklausos rodo, ir skaičiavimai rodo, kad tikrai artimiausiu metu, matyt, matysime infliacijos šuolį, bet infliacija tikrai ne visuose segmentuose ir ne iš karto pradės kilti. Tai labai priklausys nuo to, kiek užtruks karas Irane, o gal tiksliau pasakyti – kiek užtruks Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir kiek laiko matysime aukštas pasaulines energetikos kainas. Jeigu pasaulinės energetikos kainos liks aukštos tris mėnesius, mūsų skaičiavimai rodo, kad infliacija Lietuvoje sieks 6 procentus. Jeigu energetika pasaulyje liks brangi 9 mėnesius, tada Lietuvos infliacija jau gali perkopti 11 procentų. Jeigu energetika bus brangi 12 mėnesių, ko gal nelabai tikėčiau, tada infliacija Lietuvoje sieks maždaug 13–14 procentų. Kitaip sakant, geriausiu atveju matysime 6 procentų infliaciją. Blogiausiu atveju infliacija gali siekti ir 14 procentų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kokios prekės? Kas brangs pirmiausia?
– Pirmiausia, ką jau matome realiai, taip sakant, gyvenime, yra tai, kad labai iš karto pabrango kuras, nes mūsų skaičiavimai rodo, kad kuro kainos Lietuvoje į pasaulinį energetikos kainų šuolį reaguoja iš karto, kas yra labai logiška. Bet visi kiti segmentai brangs tikrai ne iš karto. Pavyzdžiui, mūsų skaičiavimai rodo, kad visa Lietuvos infliacija į energetikos kainų šuolį pasaulyje reaguoja tik po 4 mėnesių. Tai reiškia, nuo konflikto pradžios turi praeiti 4 mėnesiai ir tada jau matysime visos Lietuvos infliacijos šuolį. Maisto segmente, pavyzdžiui, matome, kad vėlavimas yra dar ilgesnis – maždaug 6 mėnesiai. Statybinių medžiagų segmente, būsto komunalinių įvairių išlaidų segmente irgi vėlavimas yra maždaug pusę metų. Jeigu kalbame apie statybines medžiagas, tada stiklas brangs greičiausiai – tai yra maždaug per 3–4 mėnesius. Visi kiti segmentai brangs gerokai vėliau. Tarkime, įvairūs valikliai, muilas brangs maždaug praėjus tik 9 mėnesiams nuo energetikos kainų šuolio pradžios. Kodėl yra tokie dideli skirtumai? Todėl, kad stiklo gamyboje naudojama labai daug energetikos, o, pavyzdžiui, muilų ir valiklių segmente energetikos yra šiek tiek, nes tai gaminama iš naftos, bet tikrai ne tiek daug, kiek jos reikia stiklui. Kitaip sakant, dabar matome augantį nerimą tarp gyventojų, kad kainos gali kilti, bet realiai iki infliacijos augimo mus dar skira pora mėnesių.
– O buitinė technika, namų tekstilė?
– Ten maždaug vėlavimas yra apie 6–7 mėnesius. Tai yra pakankamai ilgas vėlavimas ir vėl tie produktai neturėtų iš karto brangti. Bet be abejo, jeigu energetikos kainos liks aukštos, tai maždaug po pusmečio nuo konflikto pradžios ir mažmenininkai, ir didmenininkai, ir gamybininkai tikrai pradės didinti kainas. Pirminiai rodikliai, kuriuos skaičiuojame, rodo, kad Lietuvos ekonomikos ciklas lieka pakankamai aukštas. Galbūt pastaruoju metu jis nustojo augti, bet iki krizės mums dar labai toli. Plius visi pagrindiniai sektoriai kol kas rodo labai aukštus rezultatus. Pramonė skuba gaminti kuo daugiau prekių dabar, kadangi įmonės bijo, kad kai kurių žaliavų gali pritrūkti, o tas padeda gamybai. Vartojimas kyla dėl pensijų reformos. Tai manau, kad iki rudens krizės tikrai nebus ir manau, kad ir rudenį recesijos turėtume išvengti.