Jų istorija prasidėjo nuo sprendimo, kuris daugeliui atrodė sunkiai suvokiamas. Pirmą kartą pamatę namą, dauguma būtų nusisukę – griūvančios sienos, dulkės, apleista aplinka. Tačiau jie čia įžvelgė ne problemą, o galimybę.
„Kai kurie manė, kad tai kvailystė – remontuoti tokią seną lūšną. O mums tai buvo svajonė, bet kartu ir didžiulis kantrybės bei nuoseklumo išbandymas“, – socialiniuose tinkluose dalijosi savininkai.
Namas buvo įsigytas 2020 metais. Patirties – jokios, statybinių žinių – taip pat. Viską teko mokytis savarankiškai, dažniausiai iš „YouTube“ vaizdo įrašų. Kadangi abu dirbo įprastus darbus, remontui galėjo skirti tik savaitgalius.
Ir vis dėlto būtent tai tapo jų stiprybe – aiškus planas ir disciplina. Jie susirašė visus darbus, įsivertino, ką gali atlikti patys, ir judėjo pirmyn mažais, bet užtikrintais žingsniais. Net ir tada, kai kas nors nepavykdavo ar tekdavo išgirsti skeptiškų komentarų, rankų nenuleido.
Kiekvienas savaitgalis atrodė beveik identiškai: darbo drabužiai, sumuštiniai, termosas su arbata ir 60 kilometrų kelionė iš Vroclavo. Taip pamažu jų projektas, kurį patys pavadino „Ruderka“ (iš lenkų kalbos – apleista, apgriuvusi lūšna), ėmė keistis.
Per kelerius metus griuvėsiai virto jaukiais namais – erdve, kurioje dera medis ir plyta, o senasis pastato charakteris išsaugotas ir pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimui. Namai apsupti žalumos, čia tvyro ramybė, o kiekvienas kampas pasakoja jų pačių rankomis sukurtą istoriją.
Įdomu tai, kad tai nebuvo pirmasis poros eksperimentas. Dar anksčiau jie įsigijo seną, visiškai apleistą butą daugiabutyje. Būtent ši patirtis išmokė pasitikėti intuicija ir nebijoti netradicinių sprendimų.
Šiandien jų „Ruderka“ gyvena ir internete – socialiniuose tinkluose jie dalijasi ne tik galutiniu rezultatu, bet ir visu keliu iki jo. Dulkės, nuovargis, klaidos ir mažos pergalės tapo įkvėpimu tūkstančiams sekėjų, svajojančių apie gyvenimą arčiau gamtos.