Gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, vis daugiau žmonių apsinuodija grybais ir augalais dėl neapsižiūrėjimo ir aklo kliovimosi kitų dalijamais patarimais.
„Žmonės, kurie niekada nematė tų augalų, pasižiūri, ką reklamuoja socialiniuose tinkluose, užsinori patys ir tada ieško kažko panašaus. Galvoja, kad rado, ir tada eksperimentuoja su savimi“, – konstatavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Ieškojo „vaisto nuo visų ligų“ – pateko į reanimaciją
Jis priminė ne vieną kartą viešai paties pagarsintą atvejį. „Vienos mano ekskursijos metu dalyvavo gydytoja iš Santaros klinikos ir pasakojo, kaip žmogus, paskaitęs apie meškinio česnako naudą, koks jis labai geras, pradėjo ieškoti jo miškuose.
Rado jis tik pakalnučių lapus, kurie yra labai panašūs, pasidarė iš jų salotas. Buvo labai neskanu, bet suvalgė viską, nes buvo įsitikinęs, kad sveika. Ir jam buvo praktiškai sustojusi širdis, bet reanimacija jį atgaivino.
„Meškinis česnakas tiesiog kaip žalumynas gali būti vartojamas, bet vaistinėse knygose jis net neįvardijamas kaip vaistinis augalas.“
Tai tokie atsitikimai pakankamai dažni Europoje ten, kur labai daug meškinio česnako, jis nuo senų laikų vartojamas. Bet kadangi Lietuvoje ši meškinio česnako mada atsirado labai neseniai, tokios patirtys dar labai nesenos“, – kalbėjo A. Gaidamavičius.
Nuodingų augalų Lietuvoje daugybė
Gamtininko teigimu, meškinis česnakas savo savybėmis mažai kuo skiriasi nuo paprasto česnako.
„Jis tiesiog kaip žalumynas gali būti vartojamas, bet vaistinėse knygose jis net neįvardijamas kaip vaistinis augalas. O socialiniai tinklai išpopuliarina ir tada žmonės ieško paprastų sprendimų savo sudėtingoms sveikatos problemoms spręsti – [padidėjusiam] cholesteroliui, kraujagyslių problemoms, kraujospūdžiui ir panašiai. Ir tada štai taip „pasimauna“ ant tų nuodingų augalų, kurių Lietuvoje turime daug“, – įspėjo specialistas.
Remdamasis naujausia Jono Remigijaus Naujelio knyga „Nuodingi augalai šalia mūsų“, gamtininkas priminė, kad tokių augalų gali būti apie 100–150.
„Tai priklauso nuo to, ką laikysime nuodingu augalu, nes vieni yra mažiau toksiški, kiti labiau. Augalų, nuo kurių galima mirti Lietuvoje, turime 13. Tai gąsdinantis skaičius, bet iš tikrųjų ir pasekmės gąsdinančios“, – konstatavo A. Gaidamavičius.
Blogai paruošus bobausius – tiesus kelias į aną pasaulį
Jis pasakojo ir apie rizikas skubant rinkti pavasarinius grybus – bobausius.
„Bobausiai kaime būdavo vartojamas jau labai seniai, bet buvo visiems žinoma, kaip juos paruošti. Kas to nepaisė, irgi iškeliavo į aną pasaulį. Taip nutiko ir mano kaimynui iš gretimo kaimo prieš 10 metų, kai buvo nepakankamai gerai apdoroti bobausiai ir žmogus paprasčiausiai mirė.
Vienokių ar kitokių apsinuodijimų būtent nuo bobausių gal ir daugiausiai būdavo. Aišku, vienu metu buvo „pralenkusi“ raudonoji musmirė, kai žmonės pradėjo masiškai ją mikrodozuoti – tai vėlgi išpopuliarino socialiniai tinklai, kad neva [padeda] nuo visokiausių ligų ir panašiai. Žodžiu, tokių niekų žmonės prisiskaito ir tada pradeda eksperimentuoti.
Dabar raudonos musmirės uždraustos, tai dabar pagrindiniu rizikos šaltiniu liko bobausiai. Jeigu nepakankamai nuverdi, nenupili vandens, lieka gana daug toksino giromitrino. Net gerai nuvirus, nupylus vandenį, nedidelis kiekis vis tiek lieka, neišsiplauna tas toksinas, jis turi savybę kauptis organizme“, – perspėjo A. Gaidamavičius.
Pasak jo, net tie, kas saugiai viso sezono metu vartoja bobausius, bet tą daro dažnai, organizme sukaupia minėto toksino, kas vėliau gali turėti neigiamų pasekmių: „Gali būti po kelių metų, gal po 10-ies atsirasti kažkokių rimtų sveikatos problemų – dažniausiai su kepenimis.
Yra gi valgomų grybų, briedžiukų, kitokių rūšių – Lietuvoje turime 400 valgomų grybų rūšių ir tikrai nereikia eksperimentuoti su tais bobausiais. Galima sezoną atidaryti, kaip daug kas mėgsta paragavimui, bet ne daugiau.“
Prieš renkant ir vartojant bet kokius augalus – būtina pasidomėti
Jeigu žmonės būtinai nori pavasarį pasirinkti gamtos dovanų, gamtininkas primygtinai ragino tuo rimčiau pasidomėti.
„Jeigu jau susidomėjai tuo vadinamu „laukiniu maistu“, kas dabar yra labai „ant bangos“ Europoje, daugybė knygų apie tai išleidžiama, pirmiausia pradėk nuo to, kad reikia labai gerai susipažinti su tuo, kas yra nuodinga gamtoje.
Jeigu nori kažką rinkti, pavyzdžiui, kaip vaistinę žaliavą arba kaip maistinį augalą, atsiversk nuodingų augalų knygą ir pasižiūrėk, ar jis neįtrauktas į jų sąrašą. Galite nustebti, kad tai, kas, jūsų manymu, padeda, iš tikrųjų gali pakenkti.
Pavyzdžiui, esu tame pačiame „Facebook‘e“ matęs, kad žmonės kai kada rekomenduoja rinkti ugniažolę kaip vaistą, kuri yra labai nuodinga, ypač kepenims. Žinoma, kad augalas turi priešvėžinių savybių, bet tuo pačiu ir kenkia. (…) Taigi jei jau renki augalą kaip vaistinę žaliavą, gerai pastudijuok literatūrą, o tik tada rink“, – patarė A. Gaidamavičius.