Vilnietis Antanas sostinės pakraštyje nuo senų laikų turi sodo sklypą – žiemą ten negyvena, tačiau vasarą praleidžia nemažai laiko. Šį pavasarį, pasitaręs su žmona, jis sumanė pasistatyti sode paprastą pavėsinę, kad būtų kur pasėdėti ir pasislėpti nuo saulės, kai vaikai su anūkais atvažiuoja aplankyti.
Tiesa ta, kad sodo sklypas nedidelis – nėra nė 6 arų, o nemažai vietos užima daržas, be to, norėjosi, kad šis statinys būtų netoli nuo įėjimo į namą, tad vieta buvo parinkta netoli nuo sklypo ribos – čia turėjo atsirasti pavėsinė su dabar populiariu varstomu stogu. Jos konstrukcija visai paprasta – keturi atraminiai stulpai ir aliuminio lamelių stogas – nėra nei pamatų, nei sienelių, o ir nuo tvoros dar lieka geras metras. Tad Antanas nesitikėjo, kad toks statinys sukels sodo kaimyno nepasitenkinimą.