Tačiau šis tekstas ne apie tai, kaip staiga nutiko revoliucijos, didieji mūšiai ir kitos skerdynės. Daugiau apie tai, kaip valdžios dosnumas padėjo subyrėti senojo pasaulio tvarkai.
Viena iš versijų, kodėl kilo revoliucija Rusijoje – milžiniškos išmokos mobilizuotų karių artimiesiems, kurios sugriovė ekonomiką. Tiksliau, pirmą kartą istorijoje caras nusprendė, kad reikia dosniai paremti į frontą išėjusių varguolių šeimas.
Be šios paramos jos tiesiog negalėjo pragyventi, nes, ypač kaimuose, maitintojas buvo vyras. Kai iš jo atėmė arklą ir į rankas įdavė šautuvą bei liepė šturmuoti kulkosvaidžių pozicijas, kaime likę namiškiai galėjo mirti iš bado. Tiesiogine prasme.
Iki tol tokia parama buvo epizodinė. Geraširdiškumo buvo nedaug. Visi prisiminė 1905 m. revoliuciją, kai imperatoriaus sostas gerokai susiūbavo, nes nepatenkinta liaudis sukilo. Badaujančių varguolių sukilimo niekam nereikėjo. Tuo labiau, kad tikėtasi, jog karas bus trumpas, pergalingas ir visokios išmokos atsipirks išplėšus okupuotas valstybes.