Po pasaulio ekonomikos aktualijų pristatymo konferencijoje SEB grupės vyriausiasis ekonomistas „Delfi“ akcentavo, kad šiuo metu kone kas valandą seka būtent situaciją Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiauryje. Jis tikino, kad nuo to priklauso, kaip gyvensime toliau.
„Šiuo metu tiek aš pats, tiek, manau, dauguma makroekonomistų daugiausia dėmesio skiriame tam, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiauryje.
To pasekmė – mes matome ir aukštesnes energijos kainas, ir aukštesnes naftos kainas. Bet tai ne tik nafta, tai ir aliuminis, ir gamtinės dujos, ir karbamidas, ir trąšos“, – kalbėdamas su „Delfi“ sakė J. Magnussonas.
Pasaulis – netoli krizės
Prognozes mažinęs SEB bankas šiems metams numato 3 proc. pasaulinį BVP augimą, tačiau pristatyme Švedijos ekspertas apie šį skaičių atskleidė vieną svarbią detalę.
„Prognozuojame 3 proc. augimą, kas nėra tragedija, bet tai – gana mažai. Žemesnis nei 3 proc. pasaulinis augimas, pagal TVF, apibūdindavo globalią recesiją. Taigi, žemiau 3 proc. tikrai nenorėtume atsidurti“, – konferencijoje kalbėjo J. Magnussonas
Vėliau, pokalbyje su „Delfi“ metu jis paaiškino, kad žemesnis už 3 proc. pasaulio ekonomikos augimas buvo stebimas tik tada, kai vyko kokia nors pasaulinė krizė, pavyzdžiui, 2008-aisiais, arba per pandemiją: „Dabar mes ten dar nesame, bet akivaizdu, kad nesame ir per toli.“
„Problema ta, kad tokie dalykai, kaip recesija ar pasaulinė krizė, nėra labai tiksliai apibrėžti. Tai, ką jūs galite laikyti pasauline krize, gali skirtis nuo to, ką manau aš ar kas nors kitas. Bet taip, tas 3 proc. pasaulinio augimo tempas yra žemutinė riba“, – nurodė pašnekovas.
Pasauliui tikrai nereikėjo šio karo ir tikrai nereikia energetinės krizės. Todėl tikimės, kad ji bus išspręsta dar pavasarį.
J. Magnusson
Ekspertas aiškino, kad dabartinė prognozė yra optimistinė, tikintis, kad Hormuzo sąsiauris bus palaipsniui atvertas maždaug tarp dabar ir vidurvasario. Vis dėlto, pesimistinis scenarijus – kur kas pavojingesnis.
„Jei taip nenutiks, jei ši situacija tęsis ir mes pritrūksime atsargų, pavyzdžiui, naftos, tuomet kainos nuo šiandienos 100–120 dolerių už barelį gali pakilti iki galbūt 150–200 dolerių. Tada atsidursime kur kas rimtesnėje situacijoje. Taip, kol kas ten dar nesame, bet taip nutikti tikrai gali“, – teigė SEB grupės ekonomistas.
Kurioms šalims būtų sunkiausia?
Jei dabar įžengtume į globalią recesiją, sukeltą energijos kainos dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio, J. Magnussono manymu, didesnių problemų tai keltų toms valstybėms, kurios yra tiesioginės naftos, energijos ir žaliavų importuotojos iš Persijos įlankos.
„Tai būtų skurdesnės Azijos šalys – joms tai būtų skaudžiausia. Jos jau dabar yra situacijoje, kai turi normuoti naftos ir dujų naudojimą, ne visi ten gali šildyti savo namus, ne visi gali vairuoti savo automobilius ir t.t.
Europos šalys – taip, mes nukentėsime ta prasme, kad mokėsime daugiau už degalus ir daugybę kitų dalykų, bes mes nesame tokie priklausomi nuo tos konkrečios naftos iš Artimųjų Rytų. Be to, mes esame ir turtingesni – mes nesušalsime“, – tikino specialistas.
Tuo metu Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėms, pasak ekonomisto, tokios krizės atveju prognozuotų kiek mažesnius vargus.
„Baltijos šalys, Lietuva ir galbūt Šiaurės šalys tikriausiai nukentės šiek tiek mažiau. Ypač žiūrint į Švediją, kur tik apie 20 proc. energetikos balanso priklauso nuo dujų ir naftos, palyginti su, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste ar JAV – ten nafta ir dujos sudaro apie 75 proc. energetikos balanso“, – skaičiavo J. Magnussonas.
Jei ne karas, planavome padidinti savo pasaulio ekonomikos augimo prognozę.
Jo manymu, Europai svarbu suprasti bei daugiau dėmesio skirti perėjimui prie nepriklausomos energijos: „Tikiuosi, kad mes pagaliau kartą ir visiems laikams perstatysime atsinaujinančias, neiškastines Europos energetikos sistemų dalis, kad galėtume iš tikrųjų išsivaduoti iš šių priklausomybių. Tai galėtų mums sutaupyti daug problemų ateityje.“
„Europoje turime gana žemą nedarbo lygį, kaip yra ir JAV. Yra nemažai pamatinių veiksnių, kurie pasaulio ekonomikoje išties atrodo gana gerai. Nors tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir vis dar vyksta Ukrainoje, kelia didelį nerimą ir reikia turėti šiek tiek platesnį vaizdą“, – svarstė pašnekovas.
Be to, jo vertinimu, Europos Sąjungai reikia susitvarkyti savo augimo tikslus, padidinti savo produktyvumą ir atlikti teisingas investicijas: „Kas džiugina: mes ES turime daug pinigų, tiesiog turime juos naudoti šiek tiek produktyviau ir, tikėkimės, galime pasivyti tiek JAV, tiek Kiniją, pagal konkurencingumą.“
O atmetus Artimųjų Rytų temą, J. Magnussonas įžvelgia ir teigiamų ženklų pasaulio ekonomikoje.
„Jei ne karas, planavome padidinti savo pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Tad, jei sulauksime šio karo pabaigos ir sąsiaurio atvėrimo, tuomet manau, kad pasaulio ekonomika nėra tokioje blogoje pozicijoje ir ateityje galėtų augti šiek tiek sparčiau“, – pabrėžė SEB grupės vyriausiasis ekonomistas.
Siunčia žinią ir Lietuvai
Paklausėme Švedijos specialisto ir apie vieną didžiausių poveikių ekonomikai Lietuvoje šiais metais turėsiančių įvykių – pensijų reformą. Jis, savo ruožtu, atkreipė dėmesį į valstybei svarbų faktą.
„Mūsų (SEB ekonomistų – „Delfi“) pirminis lūkestis buvo, kad pamatysime apie 35–40 proc. pasitraukimą iš pensijų fondų, bet jų buvo daugiau. Todėl dabar manome, kad iš viso pasitrauks arti 50 proc. gyventojų, o apie pusė tų lėšų bus skirta vartojimui.
Taigi, dabar tai lems BVP augimą (…), kuris žvelgiant iš Europos perspektyvos, yra labai didelis“, – pirminį poveikį vertino J. Magnussonas.
Tačiau, anot jo, šis trumpalaikis ekonomikos postūmis gali sukelti ilgalaikių problemų: „Nes būsimų pensininkų perkamoji galia bus mažesnė, jei tuos pinigus panaudos dabar, o ne tada.“
„Kai visa Europa susiduria su visuomenės senėjimu, didėjančiu pensininkų skaičiumi ir mažėjančia dirbančiųjų dalimi visoje populiacijoje, tuomet dauguma šalių galvoja, kaip padidinti pensijų buferį (atsargas) ir pensijų fondus ateičiai, kad turėtų galimybę leisti pinigus ir vartoti taip pat ir tada, kai bus pensijoje“, – aiškino pašnekovas.
Naujausioje SEB makroekonomikos apžvalgoje bankas paliko nepakeistas Lietuvos BVP augimo prognozes: 2026 metais numatomas 3,2 proc. didėjimas, 2027 m. – 2,1 proc.
Manoma, kad atsiimti pinigai iš pensijų fondų kompensuos išaugusias energijos kainas, tačiau lems didesnę infliaciją. SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, šių metų rudenį metinė infliacija gali pasiekti piką ir perkopti 7 proc. ribą.