Plačiau naujienų portalui tv3.lt papasakojusi, kaip plinta hantavirusai ir kokių pasekmių gali turėti sveikatai, VU Gyvybės mokslų centro imunologė pabrėžė, kad galimos kažkokios naujos pandemijos grėsmės nėra.
„Tikrai nematau pagrindo nerimauti. Šis atvejis įvyko netoli Pietų Amerikos krantų, o tie hantavirusai, kurie pateko į laivą ir sukėlė susirgimą, yra būtent Pietų Amerikoje plintantys endeminiai virusai.
Jie aptinkami Čilėje bei Argentinoje ir yra nešiojami ten gyvenančių graužikų. Tokių pelių nėra nei Europoje, nei Lietuvoje, todėl čia nėra gamtinio rezervuaro konkrečiai šiai hantavirusų rūšiai – Andes hantavirusams“, – komentavo A. Žvirblienė.
Lietuvoje irgi aptinkami hantavirusai
Pasak jos, būtent ši rūšis sukelia sunkius ligos simptomus – plaučių pažeidimus, hemoraginį sindromą ir kraujavimą iš plaučių.
„Tai – labai sunki komplikacija, kuri tiems keliems žmonėms plaukusiems kruiziniu laivu, baigėsi mirtimi“, – sakė profesorė.
Pašnekovė pabrėžė, kad hantavirusai yra žinomi jau keletą dešimtmečių ir yra intensyviai tyrinėjami. Jų yra įvairių rūšių, dalis yra aptinkama ir Lietuvoje.
„Lietuvoje ir Europoje plinta kiti hantavirusų kamienai, sukeliantys kitokius simptomus. Dažniausiai jie nebūna sunkūs ir gali priminti paprastą peršalimą“, – kalbėjo imunologė.
Apie užsikrėtimą galima neįtarti – primena peršalimą
Vis tik paties užsikrėtimo rizika yra reali, nes užkratas perduodamas per graužikų išskyras, pavyzdžiui, fekalijas ar šlapimą.
„Nuo užkrėsto paviršiaus virusą galima tiesiog įkvėpti. Pavyzdžiui, po žiemos tvarkant sandėliuką, kuriame gyveno pelės, pakyla dulkės ir atsiranda rizika įkvėpti virusą.
„Lietuvoje ir Europoje plinta kiti hantavirusų kamienai, sukeliantys kitokius simptomus. Dažniausiai jie nebūna sunkūs ir gali priminti paprastą peršalimą“, – kalbėjo imunologė.
Tačiau, kaip minėjau, Europoje aptinkami hantavirusai tikrai nėra tokie pavojingi ir sukelia lengvesnius simptomus nei Andes atmaina.
Jei žmogus ir suserga, patvirtinti, kad tai hantavirusas, galima tik laboratoriškai. Jei neatsiranda rimtesnių požymių ir infekcija praeina lengvai, ji ir lieka nepastebėta. Nors tikslios statistikos nežinome, neabejotina, kad ir Lietuvoje pasitaiko lengvų užsikrėtimo atvejų“, – aiškino A. Žvirblienė.
Užsikrėtimas nuo žmogaus – retenybė
Paklausta, ar jau hantavirusu susirgęs žmogus gali užkrėsti kitą asmenį, imunologė teigė, kad tai – ypač reti atvejai.
„Dėl perdavimo žmogui iš žmogaus – tokio kelio visiškai atmesti negalima, tačiau tai yra itin reti atvejai. Užsikrėsti būtų galima tik labai artimai ir ilgai slaugant ligonį.
Todėl kalbant apie naujos pandemijos grėsmę, Pasaulio sveikatos organizacija patvirtina, kad jos tikrai nėra. Šie virusai žinomi jau keletą dešimtmečių ir intensyviai tyrinėjami.
Tai – savotiškas sambūvis: gyvūnai juos platina, o žmonės retkarčiais susiduria. Tai nėra naujas reiškinys žmonių populiacijoje, tokie pavieniai užsikrėtimai stebimi jau ilgą laiką“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Profesorė sutiko, kad šiuo metu kilusi baimė dėl hantaviruso atvejų kiek perteklinė, mat žmonės po COVID-19 pandemijos paprasčiausiai per daug įsibaiminę.
„Anksčiau galbūt į tai tiek nekreipdavome dėmesio, bet Pietų Amerikoje kasmet užfiksuojama apie šimtą Andes hantaviruso atvejų.
Kadangi šįkart virusas aptiktas į Europą plaukiančiame laive, kilo natūralus nerimas. Visgi situacija yra valdoma bei kontroliuojama ir tikrai nebus taip, kad šis virusas imtų plisti Europoje“, – teigė profesorė.
Hamtaviruso simptomai
Kaip jau skelbta, hamtavirusas yra pavadintas pagal Hantangango upę Pietų Korėjoje, kur, kaip teigia Šveicarijos sveikatos ministerija, per 1950–1953 m. vykusį Korėjos karą šiuo virusu užsikrėtė ir sunkiai susirgo daugiau nei 3 tūkst. karių.
Ligas žmonėms sukelia vos keletas hantavirusų rūšių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vienintelis žinomas hantavirusas, kurio ribotas perdavimas iš žmogaus žmogui iki šiol buvo užfiksuotas, yra Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas. Be to, jo perdavimas siejamas su „artimu ir ilgalaikiu kontaktu“.
Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), Amerikoje simptomai paprastai pasireiškia po vienos–aštuonių savaičių nuo kontakto, o HFRS simptomai paprastai išsivysto per vieną–dvi savaites.
Ankstyvieji simptomai paprastai apima karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus, pilvo skausmus, pykinimą ar vėmimą.
Susirgus sunkia forma, liga gali greitai progresuoti iki kosulio, dusulio, skysčių kaupimosi plaučiuose ir šoko, teigia PSO, tuo metu vėlesnėse stadijose gali pasireikšti žemas kraujospūdis, kraujavimo sutrikimai ir inkstų nepakankamumas.
Mirė trys žmonės
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kruizinis laivas „MV Hondius“ pasaulio dėmesio centre atsidūrė šeštadienį, kai Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūrai buvo pranešta, kad jame mirė trys keleiviai, įtariama – nuo hantaviruso.
PSO vadovas Tedros Adhanomas Ghebreyesusas ketvirtadienį pranešė, kad šiuo metu patvirtinti penki užsikrėtimo hantavirusu atvejai, o dar trims asmenims hantavirusinė infekcija įtariama.
Su naujienų agentūra AFP PSO būstinėje Ženevoje kalbėjęs organizacijos vadovas šio viruso pavojaus taip pat nesureikšmino ir tvirtino, kad „pavojus likusiam pasauliui yra mažas“.
AFP jo paklausė, ar PSO mato panašumų su padėtimi COVID-19 krizės pradžioje. „Ne, nemanau“, – atsakė organizacijos vadovas.
Nors vyko „daugybė susitikimų, siekiant koordinuoti partnerių veiksmus ir reaguoti“, jis teigė kol kas nematantis būtinybės dėl hantaviruso šaukti skubų komiteto posėdį.
Vis dėlto T. A. Ghebreyesusas pasakojo apie skubotas pastangas reaguoti, ypač siekiant užtikrinti trijų, kaip įtariama, virusu užsikrėtusių žmonių evakuaciją iš kruizinio laivo, kuris nuo sekmadienio buvo nuleidęs inkarą prie Žaliojo Kyšulio krantų.