Iki pat kovos savaitės gana tyliai elgęsis Ch. Čimajevas pratrūko, kai pirmą kartą akis į akį susidūrė su savo varžovu. Neapykanta tarp šių atletų buvo vieša paslaptis, tačiau išsakyti įžeidimai pranoko visus lūkesčius. Nė akimirkos nedvejojęs S. Stricklandas iškart užsipuolė oponentą dėl jo glaudžių ryšių su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu bei prisiminė prieš kelerius metus kartu praleistą laiką treniruočių stovykloje.

Amerikietis pasinaudojo šiais prisiminimais, norėdamas pašiepti varžovo sprendimą beveik baigti karjerą po to, kai šis susirgo COVID-19 infekcija. Tuomet atrodė, kad iš kovos pasitraukęs čečėnas daugiau niekada nebežengs į narvą.

„Leiskite man papasakoti apie šį sušiktą bailį, – rėkė S. Stricklandas. – Buvau ten, kai tu nulipai nuo tatamio, susirgai koronavirusu ir baigei karjerą. Jo tėvui Ali teko jam skambinti ir sakyti: „Geriau grįžk ten ir uždirbk man pinigų“. Aš vos nemiriau motociklo avarijoje. Ar aš, po velnių, pasidaviau? Ar aš baigiau karjerą? Tu leidai paprastam peršalimui tave išleisti į pensiją. Nešnekėk, kad aš esu kalė. Tu turėjai kosulį ir metei šį sušiktą sportą.“

Nors abu kovotojai visiškai skirtingai prisimena bendrus sparingus, amerikietis prisiekė šeštadienį narve padaryti lygiai tą patį, ką jau yra padaręs treniruočių salėje.

„Aš sumušiau tave salėje, todėl sumušiu tave ir čia, – neabejojo S. Stricklandas. – Sumušiu tave šioje scenoje prieš visus, tu šikniau. Užsičiaupk, tu maža sušikta čečėnų kale.“

Įžeidimai pasiekė naują lygį, kai Ch. Čimajevas nusprendė smogti į jautriausią varžovo vietą – vaikystės traumas ir smurtaujantį tėvą. Panašią psichologinę taktiką prieš pirmąją kovą su amerikiečiu jau buvo panaudojęs Dricusas du Plessis.

„Po dviejų dienų jis bus negyvas, nes aš jį mušu kiekvieną dieną, – rėžė Ch. Čimajevas. – Pažiūrėkite į šį vyruką, jo tėvas jį mušė kasdien, sužalojo, ir dabar jis turi psichologinių problemų. Jis verkia. Pažiūrėkite į jo veidą. Jis niekada manęs nenugalės. Niekada. Aš būsiu tavo tėtušis ir priversiu tave vėl verkti. Būsiu tavo tėtušis narve. Visą dieną, kiekvieną dieną buvau tavo tėtušis. Tu tai žinai. Klausyk savo tėtušio.“

Šie žodžiai akivaizdžiai išmušė iš vėžių S. Stricklandą. Tai neturėtų stebinti, prisimenant, kaip prieš pirmąją dvikovą su D. du Plessis jis peršoko per kelias sirgalių eiles, kad pultų savo oponentą tiesiog UFC renginio metu.

„Tu šaipaisi iš smurto prieš vaikus, – atkirto S. Stricklandas. – Štai kodėl tu esi sušiktas gyvulys. Tu esi sušikta kalė ir niekada nebūsi sušiktas amerikietis. Tu esi bailys. Taip, velniop tave. Štai kaip atrodo sušikta kalė, vyručiai.“

Tačiau tai nesustabdė čečėno, kuris ir toliau naudojo varžovo praeitį kaip pagrindinį ginklą prieš artėjantį susidūrimą aštuonkampiame narve.

„Tik tavo tėtušis tave myli, – toliau provokavo Ch. Čimajevas. – Jis tave mušė, o aš tave irgi sumušiu. Pasakyk žmonėms, kad tėtušis tave mušė. Verk čia ir dabar. Tu verksi, kale. Sėskis ir užsičiaupk. Velniop tave.“

Beveik 30 minučių trukęs žodžių karas pasiglemžė didžiąją dalį spaudos konferencijos laiko. Šalia nuolat budėję apsaugos darbuotojai stengėsi užtikrinti, kad nė vienas iš atletų neperžengtų scenos ribų ir nesukeltų masinių muštynių.

Visgi, situacija tapo nevaldoma, kai UFC generalinis direktorius Dana White’as leido pagrindinės kovos dalyviams susitikti akistatoje. Vos tik kovotojams suartėjus, Ch. Čimajevas spyrė S. Stricklandui, o apsaugai teko skubiai įsikišti ir išskirti įsiutusius vyrus.

Įsimintiniausi epizodai iš spaudos konferencijos: