Nuo „žaidimo“ iki rimto įsitraukimo
Vienas iš projekto dalyvių, Rimvydas Širvinskas-Makalius, neslepia – pradžioje į investavimą žiūrėjo gana lengvabūdiškai.
„Kalbant atvirai, iš pradžių šį projektą vertinau kaip savotišką žaidimą – galvojau, kelis kartus per mėnesį pasižiūrėsiu, kažką paskaitinėsiu ir tiek. Tačiau įsitraukiau gerokai labiau, nei tikėjausi. Man pačiam pasidarė labai įdomu, o investavimas tapo viena pagrindinių temų net draugų susibūrimuose. Atsirado naujų pažinčių, pokalbių šia tema. Iš esmės pasikeitė mano požiūris į investavimą“, – pasakoja žinomas keliautojas ir verslininkas.
Jis pripažįsta, kad pradžioje jautėsi visišku naujoku ir investuoti vengė dėl baimės bei nežinomybės.
„Atrodė, kad tam reikia specialių žinių ir labai daug laiko. Bet per tuos dvejus metus buvo visko – ir pakilimų, ir kritimų, ir nerimo. Pamažu apsipratau ir supratau vieną esminį dalyką: pinigai, kurie tiesiog laikomi, nuvertėja“, – sako jis.
Viktorija Orkinė į projektą atėjo jau turėdama investavimo patirties, nors ne akcijų rinkose. Pasak jos, ši iniciatyva tapo proga praplėsti akiratį ir išbandyti save kitose investavimo srityse.
„Esu profesionaliai susijusi su nekilnojamuoju turtu, tačiau akcijos ar kiti finansiniai instrumentai nėra mano kasdienybė. Tai man taip pat buvo nauja sritis, į kurią reikėjo gilintis. Galbūt tik žinojau, kur ieškoti informacijos“, – pasakoja pašnekovė.
Projektą iš arti stebėjusi SEB banko taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė prisimena, kad pradžioje netrūko ir nežinomybės. Anot jos, startuojant projektui kilo įvairių klausimų – ar pakaks temų, ar auditorijai bus įdomu stebėti investavimo procesą, kaip viskas klostysis ilgainiui. Vis dėlto dveji metai parodė, kad istorijos gimė natūraliai, o pats projektas tapo labai tikrovišku investavimo atspindžiu.
Investavimo rezultatai nustebino
Per dvejus metus visi projekto dalyviai kas mėnesį investavo po 100 eurų – iš viso po 2400 eurų. Tačiau galutiniai rezultatai parodė, kaip skirtingos strategijos gali lemti ir skirtingą investicijų grąžą.
Didžiausią grąžą pasiekė V. Orkinė – jos investicijų portfelis išaugo 18,79 proc. Antroje vietoje liko SEB investavimo robotas, sugeneravęs 14,92 proc. grąžą, o trečias – Rimvydas Širvinskas-Makalius, kurio investicijų vertė padidėjo 6,5 proc.
V. Orkinės strategija rėmėsi plačia diversifikacija – ji investavo į IT, nekilnojamojo turto, žaliavų, gamybos ir sveikatos sektorius, investicijas paskirstydama tarp JAV, pasaulio rinkų, Baltijos šalių ir Europos.
R. Širvinskas-Makalius rinkosi įvairių sektorių bendroves – nuo pramonės ir kelionių iki technologijų. O SEB investavimo robotas nuosekliai investavo pagal iš anksto nustatytą algoritmą, daugiausia orientuodamasis į JAV rinką bei pagrindinius ekonomikos sektorius.
Išmoktos pamokos
Pasibaigus projektui, visi dalyviai sutaria – svarbiausia buvo ne tik galutiniai rezultatai, bet ir tai, ko pavyko išmokti per dvejus metus. Rimvydas Širvinskas-Makalius atvirai kalba apie emocinę investavimo pusę ir laiką, kurį skyrė šiam procesui.
„Pirmais metais investicijas tikrinau kone kasdien. Net atostogų metu. Buvau nusistatęs pranešimus, stebėjau kiekvieną pokytį – nors realiai veiksmų dažnai nesiimdavau, tiesiog arba džiaugdavausi, arba nervindavausi. Tai buvo ir investicija į save, į žinias. Nors laiko telefone padaugėjo, man visa tai buvo labai įdomu ir naudinga“, – pasakoja verslininkas.
Vėliau, anot jo, požiūris tapo gerokai ramesnis. Ilgainiui atsirado supratimas, kad nereikia reaguoti į kiekvieną rinkos svyravimą, nes ilguoju laikotarpiu rinkos linkusios stabilizuotis.
Tuo metu V. Orkinė pabrėžia disciplinos svarbą ir gebėjimą atsiriboti nuo minios nuotaikų.
„Didžiausia pamoka – nepasiduoti bandos jausmui. Neinvestuoti vien todėl, kad tai daro visi kiti. Reikia turėti savo strategiją ir aiškius argumentus. Taip pat labai svarbi diversifikacija – per sektorius, geografijas ir skirtingus produktus. Mano atveju ne kartą konservatyvesnės investicijos kompensavo akcijų kritimus“, – sako ji.
Pasak K. Ruseckienės, vienas pagrindinių projekto tikslų buvo parodyti, kad pinigai neturėtų tiesiog „miegoti“ sąskaitoje ar būti laikomi grynaisiais.
„Visą laiką akcentavome, kad žmonės gali rinktis – gilintis ir investuoti savarankiškai arba pasitikėti automatizuotais sprendimais. Svarbiausia yra apskritai dalyvauti investavimo procese. Nes tik taip pinigai gali augti ir padėti aplenkti infliaciją“, – teigia ji.
Palinkėjimas – pradėti dabar, o ne rytoj
Projekto pabaigoje visi dalyviai turėjo vieną bendrą žinutę – svarbiausia tiesiog pradėti. Ne nuo kitų metų, ne nuo kito mėnesio ar pirmadienio, o dabar.
„Nereikia savęs atkalbinėti vien todėl, kad kažko nesupranti. Šiandien yra daugybė priemonių – net tokių kaip investavimo robotas, leidžiančių pradėti beveik be laiko sąnaudų. Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį ir, jei jau pradėjai, nesustoti“, – įsitikinęs R. Širvinskas-Makalius.
Jam antrina ir V. Orkinė, pabrėžianti praktikos svarbą.
„Pradėkite šiandien, ne rytoj. Pradėkite nuo mažų sumų, kad pajustumėte, kaip jaučiatės su rizika. Nes teoriškai daugelis mano toleruojantys riziką, tačiau realybėje viskas atrodo kitaip“, – sako investuotoja.
Tuo metu K. Ruseckienė primena vieną svarbiausių investavimo principų – sudėtinių palūkanų efektą. Tai reiškinys, kai grąža skaičiuojama ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo anksčiau uždirbtos grąžos. Kitaip tariant, kai pinigai pradeda „uždirbti pinigus“.
„Albertas Einšteinas sudėtinių palūkanų efektą yra pavadinęs stebuklu, tačiau jis visiškai realus. Laikas investavime yra sąjungininkas. Todėl vienintelis atsakymas – pradėti dabar, nes priežasčių to nedaryti iš esmės nėra“, – sako ekspertė.