Vilniečių stovykloje – kovingos nuotaikos.
Įspūdinga pergale Čempionų lygos pusfinalį prieš dukart turnyro čempionę Tenerifės „La Laguna“ pažymėję sostinės žaidėjai džiaugėsi, kapitonas Artūras Gudaitis net liejo ašaras, bet labai greitai turėjo persigrupuoti dar didesniam tikslui.
Jau šeštadienį 21 val. Lietuvos laiku „Rytas“ žais ketvirtąjį europinio turnyro finalą per klubo istoriją.
2005, 2007 ir 2009 metais dėl Europos (buv. ULEB) taurės kovęsi vilniečiai privertė savo sirgalius palaukti 17 metų, bet rytoj ir vėl turės galimybę įrašyti klubo pavadinimą į Europos krepšinio istoriją aukso raidėmis.
Vilniaus „Ryto“ europiniai finalai
miestas Varžovas Rezultatas
„Makedonikos“
„Chimki“
Pranokęs vieną čempioną, šeštadienį „Rytas“ sieks nugalėti kitą, kurio gretose yra ir du lietuviai – Lukas Lekavičius ir Mindaugas Kuzminskas.
2018 metais Atėnų AEK iškovojo kol kas vienintelį savo FIBA Čempionų lygos trofėjų. Finale ši komanda žais jau trečią kartą, o į finalo ketvertą atvažiavo ketvirtąsyk.
Kaip ir „Rytą“, geltonąją Graikijos sostinės komandą į Badaloną atlydėjo gausus sirgalių būrys, kurio ambicijos tik dar labiau išaugo pusfinalyje įspūdingai (78:65) eliminavus du titulus iš eilės iki tol laimėjusią Malagos „Unicaja“.
Nuotr. aut. FIBA/Atėnų AEK
Sėkmingas AEK klubui buvo ir penktadienis. Ryte Zorrilla teatre vykusioje FIBA Čempionų lygos sezono apdovanojimuose net du graikų klubo žaidėjai (Rai’Quanas Gray’us ir Frankas Bartley) pateko į simbolinį geriausių žaidėjų penketą, F.Bartley atsiėmė ir MVP apdovanojimą, o G.Žibėną pranokęs Draganas Šakota gavo geriausio trenerio įvertinimą.
Būtent šiuos faktus G.Žibėnas pateikė kaip iliustraciją, kokio lygio oponentas laukia finale.
„Tai – komanda, finaluose jau buvusi, kažkada ir laimėjusi. Turi daug talento, individualiais veiksmais paremta komanda, daug žaidžianti vienas prieš vieną, tad mums reikės sugerti tą kontaktą, – sakė G.Žibėnas. – Taip pat atletiškumo nestinga, ypač iš didelių žmonių. Turėsime būti labai disciplinuoti atsitveriant juos. Matėte, kad jie turėjo daug laureatų per apdovanojimus, du sezono startinio penketo žaidėjai, o tai – daug ką pasako.“
BCL nuotr./Frankas Bartley – sezono MVP
– Kalbant apie tuos nominantus, Jerrickas sakė, kad buvote apvogtas, negavęs metų trenerio titulo. O ar jūs nustebote, kad Jerrickas nepateko net į trejetuką MVP rinkimuose?
– Nežinau, ne man čia spręsti. AEK treneris tikrai nusipelnė, šiemet geriausią rezultatą turėjo iš visų Čempionų lygos komandų. Pagrindinis trofėjus yra rytoj, dėl jo mes čia ir susirinkome. Apie tą trenerio apdovanojimą šnekėti nežinau, ar verta. Aišku, smagu jį būtų laimėti, bet žinote, treneris laimi ir yra vertinamas vienaip, o pralaimėjęs yra vertinamas kur kas kitaip kažkodėl, su kuo aš visiškai nesutinku. Patikėkite manimi – treneriai daro lygiai tą patį darbą ir laimėdami, ir pralaimėdami. Kitą dieną jie atsikelia lygiai taip pat, ta pati rutina, mes darom lygiai tokią pačią rutiną. Manau, kad čia nuvalkiota tema.
– O dėl Jerricko?
– Jis be abejonės nusipelnęs būti geriausių penkete, o ar jis nusipelnęs to trejetuko… Manau, kad jis turės ekstra motyvacijos rytoj įrodyti finale.
BCL nuotr./Jerrickas Hardingas
– Frankas Bartley ir Jamesas Nunnally varžovų gretose gali daryti praktiškai bet ką, jie nutraukinėja derinius. Ar prieš juos svarbiau komandinė, ar individuali gynyba?
– Pirmiausia, individuali. Kaip mes statysime kūnus. Aišku, kad tai tokie žaidėjai, kurie gali vienas prieš vieną apsižaisti, tai reikės ir komandinių pastangų ir pikenrolo gynyboje, ir vienas prieš vieną. Be abejo, reikės kombinacijos abiejų.
– Luką Lekavičių puikiai pažįstate iš akistatų su Kauno „Žalgiriu“. Ar pasikeitė kažkas jo žaidime Atėnuose?
– Ranka nepasikeitė, ta pati ranka. Metimas nepasikeitė, tas pats metimas. Iškalba nepasikeitė, ta pati iškalba (šypsosi). Tai niekas nepasikeitė.
Nuotr. aut. FIBA/Lukas Lekavičius
– Treneriai mėgsta sakyti, kad rezultatą gali nuspėti iš treniruotės prieš rungtynes. Pagal šią treniruotę ką galite pasakyti?
– Oi, čia nieko… Truputį kitaip buvo, nes visko negrūdome. Rytoj viską darysime taip, kaip visą laiką. Kadangi vakar buvo sunkios rungtynės emociškai, tai šiandien tokia atsigavimo treniruotė buvo – tik idėjas palietėme, jokio kontakto. Tai negaliu spręsti, kai kontakto nėra, kokia ta treniruotė.
– AEK triumfas pusfinalyje nustebino jus?
– Ir taip, ir ne, nes Malaga pastaruoju metu nežaidė gero krepšinio, iš pastarųjų septynerių rungtynių laimėjo tik vienerias, nebuvo formoje. Jie dar turi ir traumų. Gal ir alkio nebuvo kaip du kartus iš eilės čempionų. Manau, kad AEK pelnytai laimėjo ir pelnytai žais finale, nes jie visą sezoną stabiliai demonstravo nugalėtojų charakterį.
– Ar sunkią traumą patyrusiam Rokui Giedraičiui nusiuntėte paguodos žinutę?
– Susitikome viešbutyje prie lifto. Nesitikėjome, kad taip bus, neatrodė taip prastai, bet atsitiko. Ne šachmatais žaidžiame, tai sportas ir baisioji sporto dalis. Linkim Rokui sveikatos ir gero išsigydymo.
– Koks jūsų rytojaus planas? Vieni treneriai dar mėgsta paspausti žaidėjus, kiti atleidžia akseleratorių ir leidžia žaidėjams pailsėti prieš rungtynes.
– Lygiai tas pats, kas ir visą laiką rungtynių dieną. Kad jokių nebūtų išsimušimų. Išorinio triukšmo nemažai, atsidarome telefoną ir viskas apie krepšinį, tai norisi truputį užsiblokuoti tuos dalykus ir koncentruotis į tai, ką privalome koncentruotis, t. y. į rungtynių planą.
– Vakar sakėte, kad nesulaukėte sveikinimo žinutės iš mamos. Ar vėliau jau atsiuntė?
– Taip, sulaukiau (šypsosi).