Tai numatantį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai pabrėžia „piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, galinčius turėti įtakos dabartinės ir ateities kartų gyvenimo kokybei bei ekonominėms laisvėms“.
Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.
„Grynųjų pinigų naudojimo ribojimas gali turėti neigiamą poveikį tam tikroms visuomenės grupėms, ypač vyresnio amžiaus asmenims, regionuose gyvenantiems žmonėms bei skaitmeninių paslaugų prieinamumo stokojantiems asmenims“, – teigiama nutarimo projekte.
Jame pabrėžiama, kad nuosavybės teisė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, kurios įgyvendinimas apima teisę laisvai disponuoti turimu turtu, įskaitant pinigines lėšas.
Pasak referendumo iniciatoriaus, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto, grynieji pinigai apibrėžia žmogaus laisvę ir nepriklausomumą.
„Tai yra susiję su konstitucinėmis žmogaus teisėmis, kad piliečiams visuomet būtų numatyta teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais, nesvarbu kas nutiktų, kaip skaitmeninės technologijos pažengtų. Matome pasaulyje tendenciją, kad grynųjų pinigų mažėja dėl skaitmeninės pažangos, dėl tam tikrų biurokratinių sprendimų“, – Eltai sakė parlamentaras.
Jo iniciatyvą savo parašais parėmė daugiau kaip 50 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių.
Kaip numato konstitucinis Referendumo įstatymas, siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti parlamentui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Jei referendumui pateiktam sprendimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, jų pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime.
ELTA primena, kad balandį mėnesį Seimas pradėjo svarstyti parlamentarų grupės iniciatyvą kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Po pateikimo tai numatantį nutarimo projektą, kurį pateikė Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica, palaikė 50 parlamentarų, 35 buvo prieš, 6 susilaikė. Projekto imsis Seimo komitetai, o plenarinėje salėje jis vėl turėtų atsirasti gegužės 21 d.
Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.