„Norint prisitaikyti prie kintančios mūšio aplinkos, mums šiuo metu reikia daug – bepiločių orlaivių, artimo nuotolio integruotos oro gynybos sistemos papildymo, pilnai funkcionalios divizijos, elektroninės kovos priemonių bei Baltijos gynybos linijos plėtros. Tam reikalingi finansiniai ištekliai. NATO 3-iasis straipsnis aiškiai sako: kiekviena šalis, atskirai ir kartu, turi kaip įmanoma labiau stiprinti savo gynybinį potencialą“, – pranešime cituojamas R. Vaikšnoras.
„Mes, savo ruožtu, aiškiai sakome – Lietuva turi būti pasirengusi investuoti dar daugiau į savo ir viso Aljanso saugumą. Būti tarp lyderių, kurie ne tik kalba apie gynybą, bet ir ją stiprina konkrečiais veiksmais“, – pažymėjo jis.
Apsilankymo JAV metu R. Vaikšnoras įtrauktas į Jungtinių Valstijų Sausumos karo koledžo Tarptautinių klausytojų Garbės galeriją.
Šis garbingas įvertinimas suteikiamas Karo koledžo absolventams, kurie savo šalyse pasiekė aukščiausias karines pareigas ir reikšmingai prisidėjo prie tarptautinio saugumo stiprinimo. Lietuvos kariuomenės vadas Strateginių gynybos studijų magistro laipsnį Jungtinių Valstijų Sausumos karo koledže įgijo 2013 metais.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje amerikiečių leidiniai „The Washington Post“ bei „Financial Times“ pranešė apie Baltųjų rūmų administracijos ketinimus nutraukti karinę paramą su Rusija besiribojančioms valstybėms – pagal šią programą finansavimas skiriamas ir Baltijos šalims.
Vakarų žiniasklaidoje skelbta, kad JAV administracijos pareigūnai esą informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą nebefinansuoti programų, skirtų su Rusija besiribojančių Rytų Europos šalių ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui.
JAV vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, 2018–2022 m. minėtai programai Europoje, kurios pagrindinės naudos gavėjos – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo skirta 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Donaldo Trumpo administracija siekia, kad Europa prisiimtų didesnį vaidmenį dėl savo pačios gynybos.