Kraka dingo šių metų balandžio 30 d. Jos šeimininkė Glynis Elgey iš pradžių per daug nesureikšmino, kad jos augintinė išsyk neparėjo namo. Moteris žinojo, kad Kraka smalsi ir aktyvi, todėl vylėsi, kad ji dar tą patį vakarą saugiai sugrįš namo.
Tačiau Kraka taip ir nepasirodė. Prabilusi apie savo keturkojės dingimą G. Elgey vos sulaikė ašaras: „Ji visada sugrįždavo, niekada nenuklysdavo per toli, todėl maniau, kad kažkas jai trukdo grįžti.“
Praėjo beveik dvi paros, o Krakos nebuvo nė ženklo. Savarankiškos augintinės paieškos buvo bevaisės, todėl Glynis paskambino įmonei, besispecializuojančiai gyvūnų paieškoje iš oro. Jie į dangų kėlė bepilotes skraidykles, žvalgė teritoriją.
Tačiau net ir tai nedavė jokių rezultatų – nepavyko užčiuopti jokių šunytės pėdsakų.
Vis tik šuns savininkė nenuleido rankų. Kartu su šeima tęsė paieškas.
G. Elgey iš Rytų Jorkšyro (Anglija) pasakojo, kad bevaikštinėdami atsitiktinai priėjo aukštomis dilgelėmis apžėlusią vietovę. Staiga iš po žemių išgirdo gailų, bet tylų inkštimą. Iškart suprato, tai – Kraka.
Priėję arčiau jie pamatė iš triušio urvo vos kyšančią šuns leteną. Žmonės puolė šunį atkasti. Kraka buvo išsekusi, išsigandusi, tačiau svarbiausia – gyva.
„Tada mes pradėjome kasti – viskas, ką matėme, buvo letena. Buvau tokia laiminga, kai ją radome ir ji buvo gyva. Kai ją ištraukėme ji iškart mane pabučiavo. Buvome labai sujaudinti – manėme, kad jos niekada nebematysime.“
Parengta pagal BBC.