Į jaukų viešbučio kiemelį portalo Lrytas žurnalistes pasikvietęs Lion Ceccah papasakojo ne tik apie tai, kaip jaučiasi prieš svarbų pasirodymą. Šį kartą atlikėjas ryžosi priimti smagų iššūkį.
Naujienų portalas Lrytas atlikėjui uždavė kiek neįprastus ir šmaikščius klausimus, į kuriuos atsakyti prireikė kaip reikiant pasukti galvą.
T. Alenčikas-Lion Ceccah iššūkį priėmė kartu su komandos nariu Aurimu Galveliu, kuris prisidėjo prie dainos „Sólo Quiero Más“ kūrimo.
Prieš jau sekmadienį įvyksiantį „Eurovizijos“ atidarymą jiedu neslėpė pakilios nuotaikos ir buvo visiškai atsipalaidavę.
Kviečiame sužinoti, kaip T. Alenčikas-Lion Ceccah ir A. Galvelis atsakė į gana keblius ir mąstyti verčiančius klausimus.
– Jeigu tavo daina būtų sriuba, kokia ji būtų?
– Tomas: Gaspačio.
– Koks gyvūnas galėtų būti tavo sceninė apranga?
– Tomas: Man visada ateina atsakymas – katė.
Aurimas: Liūtas gal, ne?
Tomas: Taip, tarkime. Aš nežinau, man katė tiesiog dabar miauksi galvoje (juokiasi).
– Kaip ateiviams paaiškintum, kas yra „Eurovizija“?
– Tomas: Ateiviams? Paaiškinčiau tikriausiai taip: labai blizga, visi nori būti gražūs.
Aurimas: Ir visi labai draugiški bei faini.
Tomas: Ugnis, dūmai…
Aurimas: Daug šviesų, lazerių…
– Jei tavo daina būtų desertas, koks jis būtų?
– Tomas: Koks desertas yra, kuriame visko labai daug prikimšta? (klausia Aurimo)
Aurimas: Bandau galvoti į tą pačią pusę… Kas yra žiūrėję serialą „Draugai“, kai Rachel darė tortą, kuris buvo ir su grietinėle, ir su mėsa. Du receptai sulipo į vieną.
Tomas: Taip, va tas tortas.
– Jei tavo daina būtų oras, koks jis būtų? Ar giedras dangus, ar perkūnas?
– Tomas: Žinai, kaip Lietuvoj dabar keičiasi – buvo saulė, paskui pradėjo snigti, paskui lijo, tada vėl saulė, vėl vėjas, debesys. Tai ir čia kažkas į tą pusę.
Aurimas: Taip, ir kai saulė šviečia, ir kai lyja vienu metu. Už nugaros dar sninga.
– Jei tavo balsas būtų spalva, kokia ji būtų ir kodėl?
– Tomas: Geras, aš pats kažkaip niekada negalvojau apie balsą kaip spalvą. Gal ruda, raudona. Kaip tu manai, Aurimai?
Aurimas: Iš tikrųjų, labai sunku atsakyti.
Tomas: Mano balsas yra sodrus, tai ir spalva tikriausiai turėtų būti sodresnė. Aš taip įsivaizduoju.
– Gal raudona su blizgučiais?
– Tomas: Blizgučių nemėgstu. Palikime tokią tamsesnę, tarp rudos ir raudonos.
– Jei tavo pasirodymas turėtų kvapą, koks jis būtų? Ar tai būtų kokie nors nišiniai kvepalai, ar gamtos kvapas?
– Tomas: Buvau pagalvojęs apie tai, kaip atrodo mano pasirodymas ir kokį jis duoda dvelksmą. Tai – kažkoks seno, prabangaus rūbo, kuris buvo laikomas palėpėje ir pritvinkęs tokios suslėgto oro, kvapas. Toks kvapas, kur būna nuo cemento dulkės. Kažkas tokio sunkaus, pritvinkusio…
Aurimas: Seno teatro palėpės kvapas, velvetinis rūbas.
Tomas: Dar toks kvapas būna, kai lieti metalą. Taip, galėtų būti ir metalo kvapas.
– Jei tavo gyvenimas turėtų garso takelį, kokia daina grotų dabar?
– Aurimas: Mes kaip tik neseniai ėjome su pritariančiaisiais vokalistais ir galvojome, kokią dainą padainuoti. Tai buvo ABBA daina „The Winner Takes It All“.
Tomas: Jeigu reikia ką nors padainuoti, pas mane visada iškart galvoje skamba Beyonce (dainuoja). Visada į galvą ateina jos daina „Halo“.
– Koks tavo bruožas greičiausiai išduotų užsieniečiams, kad esi lietuvis?
– Mačiau visur spaudoje: „Oh, he’s lithuanian, he doesn’t express emotions“ (liet. o, jis lietuvis, jis nerodo savo emocijų). Tikriausiai tai būtų šis bruožas (juokiasi).
Aurimas: Aš galiu tik pritarti.
Tomas: Mes emocijas reiškiame kitaip.
Aurimas: Ir laikome vieno metro atstumą (šypsosi).
– Jei sutiktum save prieš 10 metų, ką sau pasakytum? Ar patikėtum, kad esi ten, kur esi dabar?
– Tomas: Ne, tikriausiai nepatikėčiau, gal labiau pasijuokčiau. O ką pasakyčiau? Pasakyčiau: daryk, ką darai.