Iranas grasina JAV objektams Artimuosiuose Rytuose, jei bus apšaudyti tanklaiviai
„Alamy“/„Scanpix“/Tanklaivis
Irano Revoliucinė gvardija pagrasino smogti JAV objektams Artimuosiuose Rytuose, jei bus atakuojami Irano tanklaiviai, šeštadienį pranešė Irano žiniasklaida, tuo metu, kai Vašingtonas laukia Teherano atsakymo į naujausią derybinę poziciją.
„Bet kokia ataka prieš Irano tanklaivius ir komercinius laivus sukels galingą smūgį vienam iš Amerikos centrų regione ir priešo laivams“, – pareiškė gvardija, praėjus dienai po JAV smūgių dviem Irano tanklaiviams Omano įlankoje.
Donaldas Trumpas penktadienį sakė tikintis sulaukti Irano atsakymo į naujausią Vašingtono pasiūlymą dėl taikos susitarimo „tikriausiai šį vakarą“.
Tačiau jei Teheranas ir perdavė atsakymą per Pakistano tarpininkus, viešų ženklų apie tai nebuvo, o Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi, kaip pranešama, suabejojo JAV vadovybės patikimumu.
„Pastaruoju metu Amerikos pajėgų įvykdytas įtampos eskalavimas Persijos įlankoje ir daugybė veiksmų pažeidžiant paliaubas sustiprino įtarimus dėl Amerikos pusės motyvų ir rimtumo diplomatijos kelyje“, – sakė jis pokalbyje su Turkijos užsienio reikalų ministru, remiantis Irano naujienų agentūra ISNA.
Penktadienį JAV naikintuvas apšaudė du su Irano vėliava plaukiojusius tanklaivius, kuriuos Vašingtonas apkaltino bandymu pralaužti JAV vykdomą Irano uostų blokadą. Irano karinis pareigūnas vietinei žiniasklaidai sakė, kad laivynas atsakė smūgiais.
Tai įvyko po įtampos proveržio prieš tai vykusią naktį Hormuzo sąsiauryje – strategiškai svarbiame tarptautiniame jūrų kelyje, kurį Iranas siekia kontroliuoti norėdamas rinkti mokesčius ir daryti ekonominį spaudimą JAV bei jų sąjungininkams.
JAV teigia, kad Teherano kontrolė šiame svarbiame naftos maršrute yra nepriimtina.
Vašingtonas per Pakistano tarpininkus pateikė Iranui pasiūlymą pratęsti paliaubas Persijos įlankoje, kad būtų galima surengti derybas dėl galutinio konflikto, prasidėjusio prieš 10 savaičių po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sprendimo.
Prancūzijos televizijos LCI žurnalistė Margot Haddad šeštadienį sakė, kad Trumpas trumpame interviu jai pareiškė vis dar tikintis „labai greitai“ sužinoti Irano atsakymą.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas penktadienį teigė, kad pasiūlymas vis dar yra „nagrinėjamas“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį susitiko su Kataro lyderiu – svarbiu Vašingtono tarpininku dialoge su Iranu – aptarti „tolimesnio glaudaus koordinavimo siekiant atgrasyti grėsmes ir skatinti stabilumą bei saugumą Artimuosiuose Rytuose“, pranešė JAV valstybės departamentas.
Kataro šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani dieną prieš tai susitiko su JAV viceprezidentu JD Vance’u aptarti Pakistano vadovaujamų pastangų tarpininkauti siekiant ilgalaikės taikos.
Karo metu Iranas smogė objektams Katare, nurodydamas turtingo emyrato vaidmenį priimant svarbią JAV oro bazę.
Prie Chargo salos pastebėta naftos dėmė
Tuo tarpu palydovinės nuotraukos parodė galimą naftos dėmę prie Irano Chargo salos krantų – svarbaus Irano naftos eksporto terminalo.
Kol kas neaišku, kas sukėlė galimą išsiliejimą vakarinėje salos pakrantėje, kuris, remiantis pasauline stebėjimo organizacija „Orbital EOS“, apėmė daugiau nei 20 kvadratinių mylių (52 kvadratinius kilometrus).
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Conflict and Environment Observatory“ AFP sakė, kad šeštadienį dėmė buvo „gerokai sumažėjusi“ ir galėjo būti sukelta nesandarios naftos infrastruktūros.
Chargo sala yra Irano naftos eksporto sistemos centras – itin svarbi jo silpnėjančios ekonomikos dalis – ir yra Persijos įlankoje, toli į šiaurę nuo siauro Hormuzo sąsiaurio.
Po karo pradžios vasario 28 dieną Iranas iš esmės uždarė sąsiaurį, sukeldamas chaosą pasaulio rinkose ir išaugusias naftos kainas.
Vėliau JAV atsakydamos įvedė savo blokadą Irano uostams, o Trumpas šią savaitę nutraukė trumpai vykdytą JAV karinio laivyno operaciją, kuria buvo siekiama atverti sąsiaurį komercinei laivybai.
Kovos Libano fronte
Lygiagrečios paliaubos Libano fronte taip pat patiria spaudimą dėl kasdienių apsikeitimų ugnimi tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“.
Valdžios institucijos pranešė, kad šeštadienį per Izraelio smūgius pietų Libane žuvo mažiausiai devyni žmonės, o valstybinė žiniasklaida informavo apie antskrydžius prieš greitkelį į pietus nuo Beiruto, už tradicinių grupuotės bastionų ribų.
Naujausios atakos buvo vienos intensyviausių nuo trijų savaičių senumo paliaubų tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios.
„Hezbollah“ pareiškė mažiausiai du kartus panaudojusi dronus prieš kariuomenę šiaurės Izraelyje, atsakydama į besitęsiančius smūgius.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad į Izraelio teritoriją buvo paleisti keli sprogstamieji dronai, vienas kariuomenės rezervistas buvo sunkiai sužeistas, o dar du – vidutiniškai.
Šie nauji smūgiai įvyksta tuo metu, kai Libanas ir Izraelis, oficialiai esantys karo būsenoje nuo 1948 metų, kitą savaitę Vašingtone rengiasi tiesioginėms deryboms, kurioms „Hezbollah“ griežtai prieštarauja.