Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijum Mačiuliu.
Girdime, kad džiaugiatės Lietuvos ekonomikos išskirtinumu – esą šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3 proc. ir išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių. Tačiau ar viso to nesuvalgo auganti infliacija?
Na, tas 3 proc. yra realus augimas, jau įvertinus infliaciją. Taip, mes vertiname, kad padidėjusi infliacija ir spartesnis kainų augimas šiek tiek prislopins vartojimą, bet ne tiek, kad jis sustotų. Jeigu ne šis energijos kainų ir infliacijos šuolis, turbūt būtume prognozavę apie 3,5 proc. augimą. Dabar jis šiek tiek lėtesnis, tačiau dabartinis kainų šuolis nėra toks, kuris visiškai pristabdytų gyventojų norą ir galimybes vartoti daugiau.
Mes taip pat girdime jūsų prognozes, kad infliacija sieks 5 proc. Kaip tai pasireikš žmonių gyvenime?
Realus poveikis labai priklauso nuo gyventojų grupės. Labiausiai pabrango kuras, ypač dyzelinas, taip pat akcizinės prekės – alkoholis ir tabakas. Be to, buvo panaikinta PVM lengvata šildymui. Didžioji dalis šių metų infliacijos, kuri jau siekia apie 4 proc., ir koncentruojasi būtent šiose prekėse. Tačiau, pavyzdžiui, maisto prekės nuo metų pradžios pabrango mažiau nei 2 proc., o pastarąjį mėnesį net matėme kainų mažėjimą.
Todėl daug kas priklauso nuo vartojimo krepšelio. Pavyzdžiui, mažesnes pajamas gaunančios šeimos, kurios naudojasi viešuoju transportu ir didesnę išlaidų dalį skiria maistui, gali susidurti tik su 2–3 proc. infliacija.
Dėl kuro kainų maistas nebrangs?
Kaip dėl degalų kainų? Kiek tikėtina, kad jos dar augs?
Prognozuodami šių metų kainas žiūrėjome į naftos ateities sandorius, tai yra į rinkos lūkesčius. Aišku, čia yra labai daug neapibrėžtumo. Niekas nežino, kaip seksis Donaldui Trumpui derėtis su Irano revoliucine gvardija. Atrodo, kad susitarimas jau visai arti, bet tokioje situacijoje gyvename jau daugiau nei mėnesį, ir kol kas nepadeda nei paliaubos, nei bandymai susitarti.
Šiuo metu lūkestis yra toks, kad naftos kainų pikas jau pasiektas, tačiau labai tikėtina, kad aukštos kainos išliks. Pasaulis kuro ir kitų naftos produktų atsargų turi maždaug pusantro mėnesio. Jeigu iki vasaros vidurio nebus atidarytas Hormuzo sąsiauris, galime sulaukti gerokai didesnio naftos ir kuro kainų šuolio, o kai kurios šalys gali susidurti ir su kuro trūkumu.
Taip pat girdime, kad dėl aukštų degalų kainų brangsta trąšos, o kartu gali brangti ir maistas. Kiek tai tikėtina?
Įdomu tai, kad dabartinė situacija gana stipriai skiriasi nuo 2022 metų. Nafta labai pabrango, dujos taip pat pabrango, tačiau jos vis dar kainuoja maždaug tiek, kiek kainavo praėjusių metų pradžioje, ir 3–4 kartus mažiau nei 2022 metais. Net ir pabrangus trąšoms matome, kad dėl didelių atsargų ir pasiūlos grūdų – kviečių, rapsų, kukurūzų, ryžių – kainos yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkerius metus ir maždaug trečdaliu mažesnės nei 2022 metų pradžioje.
Todėl bent kol kas šis šokas į maisto kainas neišplito. Situacija gali pasikeisti, jeigu nesibaigs Hormuzo sąsiaurio blokada, tačiau artimiausiu metu didesnis maisto kainų augimas negresia.
Taip pat jau matyti pirmieji duomenys, kur žmonės išleido savo antrosios pensijų pakopos pinigus. Kur jie dažniausiai buvo leidžiami?
Žmonės išleido šiek tiek daugiau, nei tikėjomės ir prognozavome. Matome, kad per pirmąjį mėnesį lietuviai jau išleido daugiau nei penktadalį išsiimtų lėšų – apie pusę milijardo eurų. Didžioji dalis pinigų buvo skirta buitinei technikai, baldams, namų apyvokos prekėms ir elektronikai. Taip pat sparčiai augo naujų ir naudotų automobilių bei jų detalių pardavimai. Sveikatos, grožio ir SPA paslaugų išlaidos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo apie 40 proc.
Taigi lėšos buvo išleistos gana plačiai ir gana didelėmis sumomis. Vis dėlto norisi tikėti, kad tai buvo tik pirmoji banga – patirtis rodo, kad maždaug pusė pinigų dažniausiai lieka sutaupyta arba investuota. Tikimės, kad taip bus ir Lietuvoje – ne viskas bus išleista iš karto, dalis liks ateičiai.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
