Picos Italijoje stebina

Apie tai, kodėl Rokas su žmona ir katinu ryžosi palikti Lietuvą, kaip sekėsi įsikurti, kaip atvykėlius pasitiko italai, galite paskaityti čia. Tekste Rokas taip pat dalinasi, kodėl jam, deja, neskani itališka pica.

„Man asmeniškai itališkos picos yra labai vidutiniškos. Iš esmės dėl to, kad italai deda neįsivaizduojamus kiekius pomidorų pastos ir jos beveik visos yra ganėtinai rūgščios.

Aišku, gali rinktis valgyti picą išvis be pastos, bet tokią valgant mano skonio receptoriai nesidžiaugia. Dar italai mėgsta iškepti picą ir tiesiog ant viršaus užmesti šaltą kumpį.

Kai tai nutiko pirmą kartą, pagalvojome, kad kepėjas kažką sumovė, bet kai užsirovėme ant tokios dar keliuose restoranuose, supratome, kad jie picą tiesiog taip daro. Rūgščią ir su šaltu kumpiu. Ne visos aišku tokios, bet tendencija man nepatinka. Dabar tiesiog vengiame picų su kumpiu.

Draugai italai man sako, kad „tokia ir turi būti pica, tai, ką jūs darote Lietuvoje, yra pasityčiojimas iš picos“. Deja, jei tai tiesa, matyt, man tiesiog nelabai patinka tikra pica, man daug labiau patinka tas pasityčiojimas iš jos“, – pasakojo Rokas Delfi Maistui.

Roka Mikutis

Vertina vidutiniškai

„Juokai juokais, bet mano „paprasto lietuvio“ skonio receptorius tikrai ne taip lengva atpratinti nuo geros lietuviškos picos. Galiu drąsiai ir su pasididžiavimu sakyti, jog lietuviai moka daryti labai geras picas ir jas tikrai labai sunku aplenkti. Jei jūs Lietuvoje geros picos dar neragavot, – nustokite eit į visokias klaikias tinklines picerijas, ir užsukite pas kažką, kas didžiuojasi savo darbu. Galimai pajausite skonių viesulą, kurio nesitikite“, – pataria Rokas.

Vyras atsiminė, kad dar prieš išsikraustant iš Lietuvos su žmona lankydamasis Palangoje užsisakė Peperoni picos. Deja, neatsimena tikslaus picerijos pavadinimo – sako, jis lyg ir buvo susijęs su Žvaigždžių karais ar panašiai. Tačiau tikrai atsimena ir drąsiai sako, kad per pusę metų Italijoje tokios kokybės čia dar nerado, nors išbandė tikrai nemažai vietų.

Visas Italijoje ragautas picas Rokas vertino vidutiniškai – skirdamas 7–8 balus iš 10. Ir pripažįsta nė karto nepatyręs jausmo, kad valgo išskirtinai skanią picą.

Sulaukė rekomendacijos

Tačiau vos prieš keletą dienų Rokas sekėjams pranešė džiugią žinią.

„Prieš keletą dienų nuvarėme į Calolziocorte padaryti reportažo apie miestelį (mes ten gana dažnai varome, nes ten turgus būna mums artimiausias) ir išalkę užsukom į vietinę „L’Oasi“ piceriją, įsikūrusią tiesiog, kaip aš pavadinčiau, Viduryje Niekur. Ėjom tiesiog pro šalį ir užsukome“, – su sekėjais dalinasi Rokas.

Prie picerijos lauke stovėjo trys mažiukai staliukai, dar tiek pat – viduje, viskas, pasak Roko, paprasta, tvarkinga.

„Žodžiu, užeiname, žiūrime į meniu… žiūrime, žiūrime… ir niekaip negalime išsirinkti, nes kiekvienoje mažoje picerijoje italai kažkodėl privalo pasiūlyti bent šimtą picų rūšių kiekvieno skoniui. Staiga kažkoks šalia užsakymo belaukiantis bičas draugiškai parekomenduoja „išbandyt štai šitą“. Skaitau sudėtį – saliamis, mocarela, mėsos kukuliai, kiaušinis…

KIAUŠINIS? Ant picos? Ar jūs juokaujat? Ką dar uždėsit, makaronų?

Smegenyse kyla didžiulė pasipriešinimo banga, nes, anot manęs, kiaušinio ant picos būti negali panašiai kaip ir ananaso, bet nusprendžiu nebūti užrūgęs senis, kuris nepasiduoda jokioms naujovėms ir aferai pasirašau. Beeeet, dėl viso pikto dar papildomai prigriebiam picą su grybais ir kumpiu. Saugesnę“, – pasakoja situaciją.

Tai buvo geriausia pica

Ir čia lietuvio laukė nustebimas.

„Na ir ką jūs sau galvojate? Ta su kiaušiais – geriausia pica, kokią kol kas ragavome Italijoje! Vienbalsiai 10/10. Kiaušinis taip gerai ten su tais mėsos kukuliais ir saliamiu suėjo, rodos, kad galėtų būti tiesiog toks patiekalas – ir be picos pado. Pvz., mišrainė: pjaustyti kiaušiniai, mažučiai mėsos kukuliukai, kapota aštri dešra, žalieji žirneliai, česnakiuko, padažiuko… ir su juoda duoda niam!“ – naujo patiekalo vizija jau sukosi Roko galvoje.

R. Mikutis džiaugiasi, kad šįkart naujovė pasiteisino ir žino, kad ir kitą kartą, kai važiuos į Calolziocorte turgų, būtinai vėl užsuksi į „L’Oasi“. Tik, sako, jau bus labai sunku išbandyt kažką naujo.