Įrašą apie tai Fausta Marija patalpino socialiniuose tinkluose, juo sutiko pasidalinti ir su Delfi.
Manęs klausia žmonės, galvojantys ten keliauti. Sicilijoje, Palermo apylinkėse, esu ne vienerius metus pragyvenusi šaltąjį sezoną. Taip pat keletą mėnesių praleidau miestelyje tarp Katanijos ir Taorminos. Nesu specialistė, bet šalį ir salą pažįstu daugelį metų, šiek tiek kalbu itališkai, turiu italų draugų ir kontekstą šiek tiek suprantu. Taigi, nepriimkite visko kaip neginčytinos tiesos, bet maždaug įsivaizduoti padės.
Visų pirma, ar Sicilijoje tebėra mafija? Taip, mafija yra. Bet jei žiūrėjote „Krikštatėvį“ ar filmus apie prokurorus Falcone ir Borsellino (labai rekomenduoju), tai tikrai mafija ne tokia. Niekas prokurorų gatvėse nešaudo ir atvirai jokios mafijos jūs, poilsiautojai, nepamatysite. Net ir apsigyvenę ten greičiausiai nepamatysite, nebent lįsite į reikaliukus. Mafija vengia viešumo, smurtas nepalyginamai sumažėjęs.
Sicilijos mafija yra nepalyginamai silpnesnė nei buvo. Po prokurorų nužudymo vykę pokyčiai gerokai viską apvertė. Šiuolaikinė mafija ne tik „geresnė“, bet ir tiesiog kitokia. Pinigai byra iš statybų, šiukšlių bei viešųjų pirkimų, ES fondų ir visokių pinigų plovimų. Žinoma, narkotikai buvo, yra ir ko gero bus. Pizzo – apsaugos arba „stogo“ mokestis verslams (tave, mažą verslą, reketuoja mokėti, kad būtum saugus ir tavęs nepultų. Na, kaip per filmus: „O, gražus restoranas – būtų nesmagu, jei jam kas nors nutiktų“) egzistuoja, bet nepalyginamai mažiau. Pilietinė kova su tuo vyksta, vyksta viešinimai, judėjimai, jungiantys nemokančius verslus. Ne tik mafija susilpnėjo, bet ir valstybė sustiprėjo. Na, o jei prisimenant filmus, tai mafija šiandien neturi jokios struktūros, kokia buvo. Mažiau aiškių lyderių, mažiau hierarchijos, smulkesnės grupuotės.
Už Sicilijos mafiją šiais laikais daug galingesne laikoma Kalabrijos mafija, Ndrangheta. Ji žiauresnė, turtingesnė, sunkiau išardoma. Bet tiek Sicilijoje, tiek Kalabrijoje naktį gatvėmis vaikštau ramiai, nes mes tiesiog neturim persidengimo taškų. Lietuvoje narkomafija taip pat egzistuoja, bet mes nesusitinkame, nes aš nevartojau ir nevartosiu, o platinti irgi nežadu.
Tačiau visokiausių scamo ir reketo atvejų Sicilijoje pasitaiko. Furto fon restutizione – pavogimas su grąžinimu – yra anksčiau dažnesnė, dabar tikrai reta praktika, bet štai vienos lietuvės vaikinui siciliečiui neseniai pasitaikė. Atsibudo, nuėjo į mašiną – o jos nebėra. Po kurio laiko skambina, siūlo grąžinti mašiną už X sumą. Jis susimokėjo, mašiną grąžino.
Kiti scamai yra mašinos „priežiūra“ ją pastačius aikštelėje arba kritimas po mašina jai važiuojant, maždaug, „sumokėk, tu mane partrenkei“. Tačiau tai greičiausiai net ne mafija, o smulkūs sukčiai. Ir svarbu pasakyti, kad per tiek metų Sicilijoje asmeniškai nesusidūriau nei su vienu nuolat viena vaikščiodama gatvėmis, važiuodama mašina.
Sicilija garantuotai nėra pavojingesnė už Paryžių, mano manymu – gerokai saugesnė. Poilsiautojui tai tikrai. Visur gali apvogti, visur gali pataikyti ant kokio kvailio, bet kad asmeniškai susidursite su mafija – labai stipriai abejoju. Reikėtų labai ne laiku ir neteisingoje vietoje atsidurti“, – įsitikinusi Fausta Marija.
Delfi garsi moteris papasakojo daugiau apie savo kelionę, į kurią vyko su mylimuoju ir mažamete dukrele. Be jokios abejonės, kelionė į Siciliją visada yra ne tik apie keliavimą, lankytinas vietas ir poilsį, bet ir apie maistą. Taip mano ir Fausta Marija.
Kur verta pavalgyti būnant Sicilijoje
Fausta Marija įvardijo konkrečias maitinimo vietas, kurias rekomenduoja vykstantiems į šią Italijos salą.
„Tikriausiai prasmingiausia kalbėti apie vietas, kuriose lankiausi ką tik. Mano manymu, jei vietoje nebuvai pastaraisiais metais (o geriau net pusmečio bėgyje) – jų nevalia rekomenduoti. Nes restoranai kaip gyvi organizmai – kokybė kai kada keičiasi labai greitai. Palermas turi daug įspūdingesnę restoranų sceną nei Katanijos ir Taorminos apylinkės. Bet čia dar būtinai apsilankysiu „La Grotta“ restorane, esančiame Acireale mieste. Tikrai verta išsukti iš maršruto. Restorano rekomendaciją radau „Gambero Rosso“ gide, jis ypatingas tuo, kad įsikūręs oloje. Restoranas neturi nuolatinio nekintamo meniu. Ant baro lede išdėliotas laimikis, pagal esamą meniu pasirenki patiekalus, tau susveria jūros gėrybes ar žuvį ir eina gaminti. Esmė – šviežumas, produkto grynumas. Restoranas nuolat pilnas ir užsėstas vietinių, tad būtina rezervuoti vietas“, – sako pašnekovė.
O štai Taorminoje įsikūrusiame restorane „Tichi Toschi“ Fausta Marija lankėsi jau 3 kartą. Jis „Gambero Rosso“ gide turi aukščiausią tratorijos tipo restorano įvertinimą jau eilę metų. Tai vietos tradicinė virtuvė, bet su dideliu išmanymu ir jautrumu detalėms. Paprasta ir be galo skanu, tikina moteris.
„Trečioji vieta, kuri šįkart pradžiugino – picerijai Sirakūzuose, kuri vadinasi „Piano B“. Ji pakliuvo ir į Italijos picų top 50, ir „Gambero Rosso“ picerijų gide turi aukščiausią įvertinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas miltams, brandinimui, skirtingiems padams. Lietuvoje mes turime tikrai geros picos, bet tokios vietos įdomios suprasti, kokia išmoninga šiais laikais gali būti Italijos picos scena“, – įsitikinusi ji.
Be pagrindinių itališkų patiekalų, anot Faustos Marijos, Sicilijoje verta suvalgyti ledų briošinėje bandelėje. Ne indelyje, ne vaflyje, o bandelėje.
„Taip ledus patiekia beveik kiekvienoje ledainėje. Taip pat – granita brioche su šiek tiek grietinėlės. Tai labai sicilietiškas pusrytis (nors man – tiesiog desertas). Sicilijoje ypatinga valgyti pastą su jūros ežiais, kuriuos pas mus taip retai sutiksi. Žinoma, kanoliai, jei būsite Taorminoje – suvalgykite jų būtent „Tischi Toschi“ restorane, nes šiais laikais netinkamai pagamintų pilna visur. O virti aštuonkojai man – tikras delikatesas. Galima vardinti ir vardinti!“, – maisto rekomendacijomis dalijasi Italijos mylėtoja.
Ką verta aplankyti Sicilijoje
Pati Fausta Marija sako, kad jai Sicilijoje labiausiai patinka Palermo apylinkės, tik mums, lietuviams, šiuo metu daug patogiau tiesiogiai skristi į Kataniją ir naršyti tenykštį regioną.
„Jei Sicilijoje niekada nebuvote, taip ir padarykite, kam apsisunkti ten, kur nereikia? Aš pati mieliausiai vykčiau nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos, o tada nuo rugsėjo iki lapkričio pradžios. Galėsite būti pliaže, turistų daug mažiau, viskas pigiau ir geriau. Apsistočiau kur nors aplink Taorminą, miestelyje su pliažu (Letojanni – vienas nedaugelio švarių), nes pati Taormina mane asmeniškai vargina. Ji be galo graži, bet beveik nebeadekvačiai turistinė. Į Taorminą važiuoja traukinukai, kelia funikulierius ir nuolat važinėja autobusai, jei būsite be mašinos. Taorminoje užteks pasivaikščioti, pavalgyti ir aplankyti Villa Comunale di Taormina parką. Nuvažiuoti į Kataniją ir Sirakūzus? Verta! Mesiną? Jei turėsite laiko, bet šiaip tai nėra mieliausias Sicilijos miestas. O tada nerkite į kalnus! Labai mielas Savoca miestelis, kur filmavo dalį „Krikštatėvio“ – tikrai verta nuvylti, bet linkiu įlįsti ir gilyn. Į atokius, vos gyvenamus kaimus su vienu bariuku. Jei neturite mašinos, iš Taorminos traukinuku galima nuvykti į labai dėmesio vertą Gole dell’Alcantara parką. Jis, nors ir gausiai lankomas turistų, tikrai absoliučiai įspūdingas. Bet nepamirškite ir tiesiog pagulėti ir pasidžiaugti saule bei vaizdais! Tos vietos dosnios kalnų dramatiškumo“, – ragina Delfi pašnekovė.
Turistinės vietos Sicilijoje, jos manymu, taip pat toli gražu nėra pervertintos.
„Tiesiog jos nėra vienintelės vertos dėmesio, be to, vargina. O ir valgyti daugumoje turistinių vietų beveik nėra kur (nebent tai didieji miestai). Bet ir Taormina, ir Sirakūzai yra nuostabaus grožio miestai, o ant Etnos nors kartą verta užsiropšti. Beje, iš Riposto miestelio, vaikštant uoste, sutemus galima stebėti raudonai švytinčią Etną. Tai siurrealu“, – šypteli neseniai iš Sicilijos grįžusi Fausta Marija.