Tapytojas Eigirdas Scinskas naują kūrybinį etapą apibūdina nedaugiažodžiaudamas, bet ambicingai: „Aš tiesiog išaugau savo marškinėlius“. Paveikslų formatai didėjo, o idėjos nebetilpo į standartines erdves – taip gimė sprendimas įsikurti vienoje ryškiausių Vilniaus vietų – „Domé“ projekto „Žygimantų 12“ komplekse, kur stiklinė architektūra, po kojomis esantys istoriniai pamatai ir šalia tekanti Neries upė diktuoja visai kitokį miesto tempą.
Vinco Čygos nuotr./Eigirdo Scinsko galerijos atidarymas Vilniuje
„Bičiulis architektas kadaise pasakė, kad menas yra skirtas megapoliui. Tai gali būti Niujorkas, Tokijas, Sidnėjus, ar vis labiau modernėjantis Vilnius. Mano kūriniai skirti žmogui, mylinčiam laisvę ir nebijančiam abstrakcijos keliamų klausimų,“ – pasakoja šiuolaikinio meno kūrėjas.
Dviejų šimtų kvadratinių metrų erdvėje E.Scinsko didelio formato darbai atsiskleidžia visai kitaip, ir parodo savo tikrąją galią – spalvų intensyvumas ir monumentalumas priverčia sustoti. „Su moderniu menu reikia laiko susidraugauti, – šypsosi menininkas. – Jo negalima vertinti tą pačią akimirką. Tik pabuvęs, pajautęs aplinką, žmogus gali prisijaukinti kūrinį, ir rasti jame save. Ši erdvė ir skirta tam, kad megapolis atsidurtų kiekvieno mūsų širdyje.“
Vinco Čygos nuotr./Eigirdo Scinsko galerijos atidarymas Vilniuje
Eigirdo studija neprimena įprastos galerijos. Tai – privati menininko tvirtovė. Norint čia patekti neužtenka tiesiog praverti durų – vizitai planuojami iš anksto, užtikrinant asmeninį dėmesį kiekvienam lankytojui: „Saugau savo kūrybinį privatumą, todėl išties besidominčius mano darbais, kviečiu į asmeninius susitikimus. Tai laikas, skirtas pajusti meną, o ne tiesiog jį apžiūrėti.” Menininkas tikina, kad toks formatas leidžia lankytojui užmegzti autentišką ryšį su kūriniu, pabūti su juo vienumoje, ar apie jį padiskutuoti su pačiu autoriumi.
Pastarųjų metų E.Scinsko kūryboje ypač svarbiais tapo mastelio ir erdvės tema. Didelio formato drobės leidžia pajusti paveikslo svorį ir ritmą: kūriniai tampa ne dekoratyviniais objektais, o erdvės ašimi, aplink kurią formuojasi interjero charakteris. Spalvos balansuoja tarp intensyvumo ir ramybės. Eigirdo darbai natūraliai integruojasi į modernius gyvenamuosius ar komercinius projektus, kur menas tampa ne papildomu elementu, o esmine identiteto dalimi.
Vinco Čygos nuotr./Eigirdo Scinsko galerijos atidarymas Vilniuje
E.Scinsko kūryba – neatsiejama nuo jo gyvenimo būdo, kuriame šeima – žmona Monika, dvynukės Leticija ir Olivija – jo vidinės harmonijos ir kūrybinės energijos pagrindas. Ir pati Monika pabrėžia, kad vyro profesija neturi darbo valandų, nes – tai būsena, kuri lydi jų šeimą visur: namuose Vilniuje, ar atostogų metu prie jūros užsienyje. „Ir jeigu tik kažkur išvykstame, menas mus iškart pasiveja. Šeimoje apie meną ne tik daug kalbame, bet ir lankome galerijas, parodas. O ir kelionėse įkvėpimo kūrybai gali prisigaudyti bet kur – ragaudamas naujus skonius, stebėdamas nematytą aplinką,” – priduria M.Scinskė. Eigirdas tik linkteli: „Ne vieną paveikslą nutapiau Ispanijoje, kol šeima poilsiavo. Man tai – irgi poilsis, tik kitokia forma. Atostogaujant supa visai kitokia atmosfera, sklinda kitokia energija, kuri galiausiai persiduoda ir patiems paveikslams.”