Leidinio duomenimis, pakeitimai buvo priimti kovo 22 dieną Pchenjane vykusiame Aukščiausiosios liaudies asamblėjos posėdyje. Informaciją apie naują branduolinės politikos redakciją per uždarą instruktažą pareigūnams pateikė Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba.
Pagal pakeistą įstatymą, jei Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgų valdymo sistema būtų paveikta priešo atakos, branduolinis smūgis turėtų būti suduotas „automatiškai ir nedelsiant“.
„The Telegraph“ pažymėjo, kad Pchenjanas šio žingsnio ėmėsi po Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei ir dalies jo aplinkos žūties per bendrus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio smūgius Teheranui.
Seulo Kookmino universiteto profesorius Andrejus Lankovas pareiškė, kad būtent „Irano scenarijus“ tapo pavojaus signalu Šiaurės Korėjai.
„Iranas tapo pavojaus signalu. Šiaurės Korėja pamatė nepaprastą JAV ir Izraelio smūgių vadovybei efektyvumą, kurie akimirksniu eliminavo didžiąją dalį Irano vadovybės, todėl dabar jie tikriausiai yra išsigandę“, – sakė Andrejus Lankovas.
Vis dėlto A. Lankovas mano, kad panašią operaciją prieš Šiaurės Korėją įvykdyti būtų gerokai sudėtingiau nei prieš Iraną. Pasak jo, to priežastis yra beveik visiška šalies izoliacija, griežta užsieniečių judėjimo kontrolė ir ribotos galimybės rinkti žvalgybinę informaciją valstybės viduje.
Leidinys taip pat nurodė, kad K. Jong Unas jau seniai baiminasi pasikėsinimo į savo gyvybę. Dėl to jis vengia skrydžių ir dažniausiai keliauja šarvuotu traukiniu su apsauga.
Anksčiau K. Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pareiškė, kad JAV turi pripažinti naują realybę. Pasak jos, Šiaurės Korėjos branduolinė programa galutinai nebebus būsimų derybų objektas.
Vėliau pats Š. Korėjos lyderis paskelbė naują strategiją, numatančią vienu metu plėtoti tiek branduolines pajėgas, tiek įprastines ginkluotąsias pajėgas.